Anot Seimo nario, ligšiolinės diskusijos parodė, kad Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomenduojamas specialistų kompetencijų žemėlapis gali būti parengtas nekuriant naujų duomenų bazių ar kompiuterinių sistemų.
„Pakaktų programiškai susieti jau veikiančias atitinkamų sričių duomenų bazes, kuriose jau dabar renkama esminė informacija. Tai galima atlikti be papildomų lėšų, remiantis turimais administraciniais resursais. Čia svarbiausia – gerai sustyguotas bendradarbiavimas tarp Ūkio, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, taip pat universitetų ir kitų mokymo įstaigų įtraukimas“, – tvirtina L.Kazlavickas.
Todėl, pasak politiko, stebina ne tik įspūdinga 37,26 mln. litų projekto sąmata, bet ir tai, kad Ūkio ministerija apsiima šią priemonę kurti viena, į projektą neįtraukdama kitų susijusių institucijų, o verčiau samdydama specialistus bei ekspertus iš šalies.
„Už projekte numatytas lėšas galima trims metams pasamdyti per šimtą specialistų ir mokėti jiems daugiau nei dešimties tūkstančių mėnesinį atlyginimą iki mokesčių. Ar tikrai tokiam projektui reikia 100 aukšto lygio programuotojų nuolatiniam trijų metų darbui?“ – nuostabos neslepia Seimo narys.
Už projekte numatytas lėšas galima trims metams pasamdyti per šimtą specialistų ir mokėti jiems daugiau nei dešimties tūkstančių mėnesinį atlyginimą iki mokesčių. Ar tikrai tokiam projektui reikia 100 aukšto lygio programuotojų nuolatiniam trijų metų darbui?
Parlamentaras tiki, kad tinkamai parengtas kompetencijų žemėlapis galėtų tapti svarbia priemone palaipsniui stabdant kvalifikuotų specialistų ir jaunų profesionalų emigraciją.
Pagal kompetencijų žemėlapyje sukauptą informaciją būtų galima įvertinti, kaip parengtiems specialistams sekasi įsidarbinti pagal profesiją, prognozuoti darbo rinkos poreikius, ir, prisidedant valstybei, modifikuoti profesinio rengimo kryptis universitetuose bei kitose mokymo įstaigose.
„Tačiau tikrai nesu įtikintas, kad tam reikia tiek milijonų. Klausimų kelia ir tai, ar būtina plati viešinimo kampanija, kuriai Ūkio ministerija planuoja skirti net 7,2 mln. litų, o tai sudaro apie 20 proc. visų projekto lėšų“, – pastebi Seimo narys L.Kazlavickas.
Anot politiko, yra požymių, kad ministerija parengė projektą priemonei, kurią galima įgyvendinti racionaliai panaudojant esamus resursus ir visai nenaudojant ES lėšų. „Tai kelia pagrįstų abejonių, ar ES lėšos nebus švaistomos. Tikiuosi, kad ministras atsakydamas į mano iškeltus klausimus pateiks įtikinamus paaiškinimus“, – pažymi L.Kazlavickas.
