Kaip teigiama pranešime spaudai, Remiantis Kelių eismo taisyklių 203 punktu taksi vairuotojams, vežantiems keleivius, leidžiama neužsisegti saugos diržų, tačiau reikia būti prisisegusiems, kai mašinose nėra klientų.
„Išklausius maršrutinių taksi vairuotojus paaiškėjo, kad tokia reglamentacija praktiškai yra sunkiai įgyvendinama ir kelia pagrįstą nepasitenkinimą“, – sakė E.Jurkevičius.
Anot Seimo nario, maršrutinių taksi darbo specifika lemia, kad keleivių srautas nuolat keičiasi, žmonės tai įlipa, tai išlipa iš transporto priemonės. Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių vairuotojai turi tai prisisegti, tai nusisegti saugos diržus arba būti nuolat prisisegę, kad išvengtų baudų už taisyklių pažeidimą.
Kaip pabrėžiama pranešime spaudai, jau ne vienas maršrutinio taksi vairuotojas yra sumokėjęs baudą, nes važiavo neprisisegęs saugos diržo.
Maršrutinių taksi vairuotojai atlieka pinigines operacijas – pardavinėja kelionės bilietus, todėl saugos diržai esą ne tik varžo vairuotoją, bet ir apsunkina galimybę apsiginti vagystės ar užpuolimo atveju. Vairuotojai tvirtina, kad lengvata – visai nesegėti saugos diržų – jiems reikalinga kaip oras, nes dirbti surištam yra tiesiog nepatogu.
Pasak E.Jurkevičiaus, vadovaujantis 1991 m. gruodžio 16 d. Europos bendrijų tarybos direktyva Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomo naudojimo bei vėlesniais pakeitimais valstybės narės savo teritorijoje gali suteikti diržų naudojimo išimtis, kad būtų galima efektyviai vykdyti tam tikros rūšies veiklą.
