Sveikindama Asamblėjos dalyvius I.Degutienė pabrėžė, kad negatyvių tendencijų kategorija tampa ir nauji energetinės infrastruktūros projektai, tokie kaip „Šiaurės Europos dujotiekis“ ar „Pietų srovė“, kuriais siekiama aplenkti energetinio tranzito valstybes ir taip didinti joms spaudimą bei diktuoti sąlygas, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Deja, neretai santykiuose su Europos Sąjunga veikiama „per sostines“, taip kuriant kliūtis arba ardant vieningą ES energetinę politiką. Tai – tik keli aspektai, kurie dar kartą liudija: energetika šiandien – vienas iš svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos saugumo iššūkių, o be energetinės nepriklausomybės neįmanomas ir politinis savarankiškumas“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.
Ji tvirtino, kad būtent dėl išvardytų priežasčių svarbiausia Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos trečiosios sesijos tema iškeltas energetinis saugumas.
„Tikiuosi, jog, pasitelkus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos energetinio saugumo ekspertus, mums kartu pavyks atrasti bendrą vardiklį tiek adekvačiai vertinant energetinio saugumo iššūkius, tiek ir kuriant jų įveikimo strategiją. Nuoširdžiai linkiu, kad ši mūsų Asamblėja taptų kad ir nedideliu, bet realiu žingsniu šia kryptimi“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkė.
Ji savo kalboje taip pat pabrėžė, kad „bendrų Europos saugumo namų statyba nėra baigta tiek kalbant apie Bendrijos geografinę plėtrą, tiek ir apie problemas pačios Europos Sąjungos viduje“.
Viena opiausių problemų Asamblėjos šalims ji nurodė energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo vienintelio energetinių išteklių tiekėjo.
„Ukrainą nuo mūsų politiškai dar skiria ES išorės siena, tuo tarpu pačios Baltijos šalys energetiškai tebėra nuo Europos izoliuota energetinė sala“, – priminė I.Degutienė.
„Baltijos šalių elektros energijos sistema tebėra įjungta į posovietinės erdvės sistemą ir nėra Vakarų elektros energijos sistemos dalis. Tuo tarpu dujas perkame iš vienintelio tiekėjo. Gal tai būtų ir nekeltų didelių problemų, jei šis tiekėjas vadovautųsi rinkos ekonomikos, o ne ekonomikos politizavimo ir “energetinės diplomatijos„ principais. Akivaizdus tokios situacijos padarinys – faktas, kad Baltijos šalys už dujas Rusijai moka daugiau nei Vokietija ar kitos ES narės“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Ji taip pat akcentavo, kad kol Ukraina netaps visateise Europos Sąjungos nare, bendrų Europos saugumo namų statyba nebus baigta.
I.Degutienė pabrėžė, kad Lietuva ir visa ES tikisi ryžtingų politinių ir ekonominių reformų Ukrainoje ir kad ši Asamblėja gali paspartinti Ukrainos eurointegraciją.
