Seimo vadovė patvirtino, jog gruodį pasibaigus dabartinės įstaigos vadovės Rimantės Šalaševičiūtės kadencijai, pakartotinai jos kandidatūros Seimui neteiks.
Seimo pirmininkė sako susidariusi įspūdį, jog vaiko teisių apsaugos kontrolierė daugiau rūpinasi įstaigos įvaizdžiu nei vaikų teisių apsauga.
„Tikrai nesusidarė toks įspūdis, kad iki galo atliekamos pareigos ginant vaiko interesus, daug buvo dalykų, kur, atrodo, buvo ginama pati institucija, o ne vaiko interesai. Aš manau, kad tikrai reikia naujo žmogaus į šias pareigas“, – pirmadienį BNS sakė I.Degutienė.
Paklausta, ar tikisi likti poste, R.Šalaševičiūtė atsakė: „Aš manau, kad ne“.Parlamento vadovė tvirtino, jog apsispręsti ją paskatino vadinamoji pedofilijos byla Kaune, nors skundų dėl kontrolierės veiklos ji gaudavusi ir anksčiau.
„Paskutiniai įvykiai, kurie davė man galimybę apsispręsti, kad ponia R.Šalaševičiūtė iš tiesų neužtikrino tinkamo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbo ir bendravimo tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek su savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybomis, tiek su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Kitas dalykas, mes daugiau matėm ne konkrečius darbus, o kažkokius viešuosius ryšius, dažniausiai buvo reaguojama tik į tai, kas pasirodydavo žiniasklaidoje“, – sakė I.Degutienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė pati yra pasakiusi mananti, kad po pedofilijos skandalo šiame poste neišliks, tačiau pati trauktis neketina.
R.Šalaševičiūtė BNS spalio vidury sakė, kad nepaisant, jos nuomone, tinkamos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigos veiklos, šiuo metu ji praranda tiek visuomenės, tiek Seimo narių pasitikėjimą.
Paklausta, ar tikisi likti poste, R.Šalaševičiūtė atsakė: „Aš manau, kad ne“.
„Tai yra vidinis jausmas. Kodėl aš taip manau, aš negaliu atsakyti. Aš žinau, kad visiško nepasitikėjimo nėra, tikrai taip nėra, bet mes (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – BNS ) ir paskaitome komentarus, ir Seime matosi, kad situacija keičiasi, todėl aš nežinau, ar išliksiu šiame poste“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
Spalio 5 dieną Kaune buvo nužudyti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Šiuos du asmenis sieja Drąsiaus Kedžio kaltinimai tvirkinus jo mažametę dukrą.
Pernai lapkritį šis kaunietis kreipėsi į policiją, kad verslininkas ir buvęs Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninis padėjėjas Andrius Ūsas tvirkina jo dukrą. Vėliau tarp kaltinamųjų atsirado J.Furmanavičius ir asmuo, vardu Aidas. Mergaitės motiną Laimą Stankūnaitę ir jos seserį V.Naruševičienę D.Kedys kaltino sąvadavimu.
Pusmetį byla tirta Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra.
D.Kedys prokurorus tuomet apkaltino dangstant mergaitę esą tvirkinusį teisėją J.Furmanavičių, nes prokuroras atsisakė jį apklausti, prokurorai savo ruožtu mergaitės tėvą kaltino vengimu bendradarbiauti su teisėsauga, nes jis atsisakė leisti mergaitę pakartotinai ištirti psichologams, jam nedalyvaujant.
Sąvadavimu tėvo apkaltinta motina tvirtino, esą jis siekia taip prisiteisti sau vaiko globą. Vienas D.Kedžio „įtariamųjų“, A.Ūsas mergaitės motinai padėjo kovoti dėl vaiko globos, vėliau tapo ir mergaitės krikštatėviu – mergaitės motinos teigimu, esą dėl to ir užsitraukė D.Kedžio nemalonę.
Kylant triukšmui šią bylą išsireikalavo Generalinė prokuratūra, vėliau perdavė ją Vilniaus apygardos prokuratūrai.
