„V.Tomaševskis pats kurso šitą nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų, kurios niekada nebuvo ir šiandieną nėra, ir turbūt eilinis Lietuvos pilietis lietuvis puikiai bendrauja su Lietuvos piliečiu lenku“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė ji.
„Lenkai, kurie nepriklauso ar nėra lojalūs ir priklausomi nuo V.Tomaševskio kaip politiko, turi visiškai kitokią nuomonę ir jie tikrai nepritaria tokiam V.Tomaševskio elgesiui. Pati asmeniškai turiu ir draugų lenkų, su kuriais bendrauju, ir šeimomis bendraujame, ir jie tikrai nesupranta, kam to reikia. Čia turėtų turbūt pats V.Tomaševskis atsakyti į šį klausimą, kodėl jis taip elgiasi ir kieno jis nuostatas vykdo“, – pridūrė parlamento vadovė.
Anot jos, toks nesantaikos kurstymas reikalingas palaikyti tautiniu pagrindu sukurtai partijai – LLRA.
„Ši kurstoma – būtent kurstoma – nesantaika tarp dviejų tautų, kurios iš esmės nėra, bet tai kažkam labai reikalinga, yra politikavimas, netgi, sakyčiau, primityvus politikavimas, ir tie žmonės, kurie giliau mąsto, jie puikiai atskiria pelus nuo grūdų“, – kalbėjo I.Degutienė.
„Europos valstybėse tokių partijų, kurios sukurtos tautiniu pagrindu, nėra, todėl ir lenkai vieni daugiau dešinių pažiūrų, ar daugiau kairių pažiūrų, rusai – lygiai taip pat, ir jie įsijungia arba integruojasi į tas nacionalines partijas, kurios labiau kairiosios ar dešiniosios. Sukūrus partiją tautiniu pagrindu tam, kad ją išlaikytum, turi nuolat kurstyti vienintelį argumentą – tautinę nesantaiką, maždaug „lenkai vienykitės, nes lietuviai mus muša“. Absoliučiai nesuprantama, ir tai visiškai ne europietiškos valstybės pavyzdys“, – tvirtino ji.
Anot I.Degutienės, kurstant nesantaiką, bloginami ir dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai.
„Kviesčiau visus Lietuvoje gyvenančius lenkus susimąstyti, kam to reikia, ar yra iš tiesų tokia įtampa tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Manau, kad jos tikrai nėra“, – teigė Seimo pirmininkė.
Praėjusią savaitę V.Tomaševskis sukėlė pasipiktinimą, kai dienraščiui „Respublika“, komentuodamas prezidentės pasirašytą Švietimo įstatymą, pareiškė, kad Vilniaus krašte lietuviai turi prisitaikyti prie lenkų.
„Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės“, – sakė jis.
Pagal Lietuvos Seimo priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba turės vykti, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. Be to, nutarta nuo 2013 metų suvienodinti valstybinės kalbos brandos egzamino užduotis lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.
Lietuvos pareigūnai sako, kad lenkams sudaromos švietimo sąlygos nebus blogesnės nei lietuviams Lenkijoje, o padės geriau išmokti valstybinę kalbą.
