Akivaizdu, kad baudos per menkos, nes dabar Seime apstu visko: nedalyvavimo plenariniuose ir komitetų bei komisijų posėdžiuose, parlamentinių lėšų švaistymo ne pagal paskirtį, balsavimo už nedalyvaujančius posėdyje partijos bičiulius, viešųjų ir privačių interesų painiojimo ir kt. Tokių pažeidimų buvo per visas ankstesnes Seimo kadencijas ir valdant skirtingoms politinėms jėgoms, tačiau šio Seimo naujokai taikosi peržengti lietuviškojo parlamento „padorumo ribą“.
Kai Krikščionių partijos atstovas Aleksandras Sacharukas 13 kartų balsavo už frakcijos kolegą Liną Karalių, šiam per Seimo sesiją atostogaujant tolimuose kraštuose, parlamento vadovybė sukruto taisyti Seimo statuto nuostatų, tikėdamasi pažaboti parlamentarų savivalę.
Ruošiamos Statuto pataisos
Kaip „15min“ sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, šiuo metu komisija ruošia Seimo statuto pataisas. Atsakomybę ir baudas planuojama sugriežtinti keturiais atvejais: tautos išrinktiesiems nelankant plenarinių posėdžių, pažeidus vienasmeniško balsavimo principą, supainiojus viešuosius ir privačius interesus bei užsiėmus papildoma veikla, kurią draudžia Konstitucija ir už kurią gaunama papildomų pajamų.
„Šiuo metu Seimo statute įrašyta tokia nesąmonė, kad jeigu Seimo narys praleido daugiau nei pusę Seimo plenarinių posėdžių, jam 30 proc. mažinamas atlyginimas. Siekiame sugriežtinti parlamentarų nusižengimus didindami pinigines baudas, o piktybiškai nelankantiems posėdžių inicijuoti apkaltą už Konstitucijos nuostatų nesilaikymą“, – kalbėjo A.Salamakinas.
Pasak jo, pagal šiuo metu svarstomas Statuto pataisas parlamentarui, praleidusiam vieną plenarinį Seimo posėdį, numatyta mėnesinį atlyginimą sumažinti 30 proc., praleidus du posėdžius ketinama siūlyti atlyginimą sumažinti perpus ir daugiau.
O jei Seimo narys praleistų tris ar daugiau plenarinių posėdžių per mėnesį, ketinama numatyti galimybę siūlyti Seimui inicijuoti tokiam prasižengėliui apkaltos procesą.
Piktybiškai nelanko komitetų
Posėdžių nelankymas – viena opiausių Seimo problemų. L.Karalius – ne vienintelis parlamentaras, per rudens sesiją praleidęs daugiau nei pusę plenarinių posėdžių. Pernai spalį Seimo Etikos ir procedūrų komisija savo išvadoje paskelbė, kad „Seimo narys Jonas Ramonas be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatyta balsuoti dėl teisės aktų priėmimo“. T. y. tautos atstovas praleido penkis iš šešių plenarinių posėdžių, o buvo nubaustas tik 30 proc. sumažinant mėnesinį atlyginimą.
Dar labiau pasisekė Seimo komitetų posėdžiuose nedalyvavusiems parlamentarams. Nors Seimo komitetų ar komisijų posėdžius lankyti privaloma, Statutas už jų nelankymą nenumato jokių sankcijų.
Tuo akivaizdžiai naudojasi Seimo nariai. Pavyzdžiui, A.Sacharukas pernai lapkritį ir gruodį praleido daugiau nei pusę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių. Lapkričio mėnesį jis nedalyvavo keturiuose iš šešių šio komiteto posėdžių, o gruodį nepasirodė nė viename iš vykusių keturių. Jokių baudų už šį prasižengimą A.Sacharukas nesulaukė.
Lygiai taip pat, kaip ir pareigingumu negalintis pasigirti socialdemokratas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, pernai spalį ir lapkritį leidęs sau be pateisinamos priežasties neatvykti faktiškai į pusę Europos reikalų komiteto posėdžių. Arba jo partijos bičiulis Andrius Šedžius, kuris gruodį be pateisinamos priežasties praleido penkis iš dešimties Užsienio reikalų komiteto posėdžių, bei Vincas Babilius ir Aurelija Stancikienė, kurie be pateisinamos priežasties lapkritį nedalyvavo dviejuose iš trijų Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžių. Panašių pavyzdžių yra dar ne vienas.
Balsuoji už kolegą – netenki algos
Panašiai griežtas baudas ketinama siūlyti ir Seimo nariams pažeidus vienasmeniško balsavimo principą, t. y. balsavus už posėdyje nedalyvavusius kolegas. Ketinama raginti bausti ne tik tuos, kurie balsavo už kitus Seimo narius, bet ir tuos, kurie šiam tikslui pasiekti paliko savo elektroninę balsavimo kortelę.
„Nuobauda turėtų būti skiriama abiem: ir balsavusiam už kolegą, ir to daryti paprašiusiam parlamentarui. Vieną kartą taip pasielgus bus siūloma sumažinti mėnesinį atlyginimą 25–30 proc., prasižengus dukart – atlyginimą mažinti 60 proc., triskart – palikti prasižengusius Seimo narius be algos“, – būsimas pataisas, kurias dar svarstys patys parlamentarai, komentavo A.Salamakinas.
Siūlys ir administracines baudas
Šiuo metu galiojančios Seimo statuto nuostatos nenumato jokios atsakomybės parlamentarui, supainiojusiam viešuosius ir privačius interesus. „Šiuo metu tokiu atveju Etikos ir procedūrų komisija gali tik konstatuoti faktą, bet neturi galimybių skirti jokių nuobaudų, nors iš tiesų už tokį prasižengimą turėtų būti skiriama ganėtinai didelė administracinė bauda“, – įsitikinęs A.Salamakinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad norint skirti administracinę baudą, parlamentarui nereikia panaikinti politinio imuniteto. „Jei Seimo narys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, jis gali būti baudžiamas administracine bauda, kaip ir visi kiti mirtingieji. Kitas momentas – tokius Seimo nario veiksmus galbūt turėtų tirti ir prokuratūra. Galbūt buvo atlikta nusikalstama veika arba painiojami interesai. O galbūt bandymas gauti sau naudos buvo neteisėtas?“ – galimybes vardijo A.Salamakinas.
Dirbi papildomai – netenki mandato
Dar viena opi problema, kurią tautos išrinktieji vis bando apeiti, – papildomas uždarbis, kurį draudžia aukščiausiasis šalies įstatymas. Konstitucijoje numatyta, kad tautos atstovui nevalia užsiimti kokia nors papildoma, išskyrus kūrybine, veikla. „Vis dėlto Statute būtina detalizuoti kūrybinės veiklos sąvoką ir pabrėžti, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą kūrybinė veikla nėra uždarbiavimas iš paskaitų dėstymo, pranešimų skaitymo ar dainavimo“, – aiškino A.Salamakinas.
Jis pažymėjo, kad Konstitucijoje taip pat aiškiai nurodyta, kad Seimo narys, neatsisakęs kito darbo arba pradėjęs dirbti papildomą darbą, praranda mandatą. „Šiuo atveju tvarka turi būti griežtai reglamentuota. Gavai Seimo nario mandatą – netekai kito darbo. Ir jokių išimčių“, – sakė parlamentaras.
Numatytos Seimo statuto pataisos turėtų būti paruoštos ir pateiktos Seimo valdybai kovo 1 d. Tautos atstovai jas svarstyti turėtų pavasario sesijoje, prasidėsiančioje kovo 10-ąją.
Finansinių sankcijų nauda
Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis tiki, kad sukurti mechanizmą, kuris priverstų parlamentarus atsakingiau žiūrėti į savo darbą, įmanoma. „Dar Makiavelis pastebėjo, kad žmogus greičiau užmirš tėvo nužudymą negu padarytą finansinę žalą. Todėl ir šiuo atveju, mano įsitikinimu, geriausia disciplinavimo priemonė būtų griežtos finansinės sankcijos“, – „15min“ sakė politologas V.Vareikis.
Pasak jo, visi plenariniai ir komitetų bei komisijų posėdžiai turėtų būti kruopščiai suskaičiuoti, o parlamentarui mėnesinis užmokestis mokamas atsižvelgiant į tai, keliuose posėdžiuose jis dalyvavo. „Geras pavyzdys šiuo atžvilgiu yra Europos Parlamentas. Jame numatytus dienpinigius gauna tik posėdžių salėje užsiregistravę parlamentarai. Į posėdį neateini, pinigų negauni. Žinoma, kur paskui visi išsivaikšto, yra kitas klausimas. Tačiau tokiu atveju niekas negalėtų taip paprastai išvažiuoti mėnesiui atostogų. Pas mus turėtų būti lygiai taip pat“, – sakė V.Vareikis.
Interpeliacija arba botagas
Be to, V.Vareikio įsitikinimu, būtina sukurti mechanizmą, numatantį, kad tam tikrą kiekį posėdžių praleidusiam parlamentarui būtų pradėta daug paprastesnė ir greitesnė interpeliacijos procedūra.
Tuo tarpu už posėdyje nedalyvavusius kolegas mygtukus spaudantiems Seimo nariams turėtų būti taikomas Baudžiamasis kodeksas, įsitikinęs V.Vareikis. „Tai yra nusikaltimas ir šį nusikaltimą atlikęs žmogus privalo būti išmestas iš Seimo“, – pabrėžė politologas.
Anot V.Vareikio, tai, kad dabar Seime tarsi vaikų darželyje tenka grūmoti pirštu prasižengusiems tautos išrinktiesiems, yra įrodymas, kad Lietuvoje nėra tikros demokratinės santvarkos, parlamentarų atsakomybės ir rimtų partijų.
„Lietuvoje partiją gali įkurti bet kas. Mūsų šalies liaudis tiki apsišaukėliais, už juos balsuoja, o tie patenka į Seimą. Tai ko mes iš jų norim? Čia juk nėra demokratinės sistemos. Vienintelė galimybė – botagas. Griežtas ir aiškus. Juk visi žmonės eina į darbą ir niekam nė minties nekyla be pateisinamos priežasties neateiti, tai kokią teisę taip elgtis turi parlamentarai? – piktinosi docentas V.Vareikis. – Tikrose demokratinėse valstybėse partijos susiformuoja per ilgalaikę politinę tradiciją. Vadinasi, žmogus, atėjęs į partiją, pradeda nuo pačių mažiausių darbelių ir tik po gerų 10–15 metų kandidatuoja į parlamentą, kai jau yra politiškai subrendęs ir atsakingas.“
Politologas akcentavo, kad tai nereiškia, jog senose demokratinėse valstybėse visi parlamentarai elgiasi idealiai ir nedaro jokių nusižengimų.
