Jei motina gabiam sūnui už 26 tūkst. litų nupirko prašmatnų akordioną, po skyrybų jis ne tik turi likti sūnui, bet ir privaloma iš tėvo išsireikalauti 13 tūkst. litų, kad jis taip pat prisidėtų prie savo atžalos meninių gabumų ugdymo.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, į kokius skyrybų teisinių padarinių niuansus atkreipė dėmesį LAT 16-os teisėjų plenarinė sesija, išnagrinėjusi vienos kauniečių šeimos bylą. LAT suformuota praktika ateityje privalės remtis ir visi kiti teismai.
LAT pirmininkas Gintaras Kryževičius minėjo, kad šis precedentas ganėtinai svarbus, mat Lietuvoje kasmet išsprendžiama per 2 000 bylų, kuriose narpliojami ištuokos padarinių aspektai.
Kaip sakė šios bylos pranešėjas Egidijus Baranauskas, lig šiol teismai, taikydami įstatymus skyrybų bylose, neretai skirtingai juos interpretuodavo. Šiuo minimu nutarimu LAT suvienodino mažiausiai 5 tokių bylų aspektus.
„Pats santuokos nutraukimas savaime yra drama. O jei į tą dramą žibalo įpila teisėjas, tai gali tapti tragedija“, – apie tai, kad ypač jautriose ištuokos bylose svarbus Temidės tarnų nešališkumas, kalbėjo E.Baranauskas.
Greitoji paskola: šeimos ar asmeninė?
Vienas klausimų, į kuriuos teisine kalba bandė atsakyti LAT teisėjai, buvo toks: ar vieno sutuoktinio prisiimta paskola gali būti laikoma bendra paskola, dėl kurios sutartis sudaryta žinant ir palaiminant kitam sutuoktiniui?
Anot teisėjo E.Baranausko, iki šiol paskolos neėmusiam sutuotiniui „tekdavo įrodinėti, ko nebuvo“.
Nuo šiol pagal LAT suformuotą praktiką bus kitaip: sutuoktinis, kurio vardu imta paskola, privalės įrodyti, kad pinigus gavo ir panaudojo visos šeimos gerovei kurti. Kitaip tariant, sutuoktinis, nuėjęs į greitųjų kreditų įmonę ir netrukus prašvilpęs tam tikrą sumą lošimų namuose ar bare, negalės aiškinti, jog už šią paskolą turi būti atsakingi abu sutuoktiniai. Jei taip yra, jis turės tai įrodyti.
Registro duomenimis aklai nebetikės
Kitas LAT išnarpliotas niuansas susijęs su registruotu šeimos turtu.
LAT teisėjai priminė, kad nutraukiant santuoką yra griežtai atskiriamas asmeninis turtas ir bendroji jungtinė nuosavybė bei bendros sutuoktinių prievolės.
„Problema buvo susijusi su registruotu sutuoktinių turtu. Įstatyme yra tokia nuostata, kad registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Jei taip nėra, laikoma, kad tai vieno sutuoktinio turtas“, – kaip buvo lig šiol, aiškino E.Baranauskas.
Naujasis LAT nutarimas įpareigoja nuo šiol ne tik aklai vadovautis Registro duomenimis, kieno vardu turtas registruotas, bet ir įsigilinti į tuos duomenis.
Pavyzdys apie akordioną
LAT pirmininkas G.Kryževičius aiškino, kad po skyrybų tėvas ir mama turi sudaryti vaikams visas būtinas sąlygas augti ir lavintis. „Kiekvienu atveju tos būtinos sąlygos yra individualizuojamos tiek pagal konkretų vaiko interesą, tiek pagal tėvų galimybes. Vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties proporcingumas kaip vienas iš kriterijų yra įtvirtintas įstatymu.“
Kitas LAT atstovas Egidijus Laužikas pasiūlė konkretų pavyzdį apie muzikos instrumentą: „Byloje buvo prašoma iš tėvo priteisti ne tik 500 litų kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, bet ir akordiono įsigijimo kainą. Vaikas yra labai gabus, gavęs net prezidento Adamkaus padėką ir „Maximos“ premiją. Ir motina nupirko jam akordioną už 26 tūkst. litų. O tėvas išvykęs į Angliją, gauna ten 1 000 svarų – minimalią algą. Jis rašo, kaip jam sunku ten gyventi ir taip toliau. Bet teismai buvo priteisę iš jo pusę sumos už akordioną – 13 tūkst. litų. Mes palikome galioti šį sprendimą ir pasisakėme, kad ne tik periodinę sumą galima teikti, bet jeigu atsiranda vaiko poreikis lavinti tam tikrus gabumus, gali būti priteisiama ir tokia suma. Palikome galioti tuos 13 tūkst., kad tėvas irgi turi prisidėti prie vaiko muzikinių gebėjimų skatinimo.“
„Lygios dalys“ ne visada lygios
LAT teisėjai aptarė ir dar vieną klausimą – nukrypimą nuo Civilinio kodekso įtvirtinto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą.
Pasak LAT, nukrypimas nuo minėto principo galimas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Tačiau nepakanka konstatuoti, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas privalo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes (dalytino turto pobūdį, sutuoktinių pajamas ir pan.), tarp jų ir nepilnamečių vaikų interesus.
