Seimui bus teikiamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl nelietuviškų pavardžių rašymo

Seimo pirmininko atstovė spaudai Indrė Viržintė BNS patvirtino, jog projektas bus pateiktas birželio 11 dienos plenariniame posėdyje.

Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius Česlovas Stankevičius Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Reikia pabrėžti, kad teikiamu įstatymo projektu nesiekiama išplėsti lietuvių kalbos abėcėlės ar kaip kitaip bandyti įtakoti bendrinę lietuvių kalbą ar jos vartojimą, – rašoma aiškinamajame rašte.Seimas anksčiau po pateikimo jau yra pritaręs projektams, kuriais siūloma galimybė pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, tačiau Č.Stankevičius sakė manantis, jog jo parengtas variantas aiškiau apibrėžia tokių rašmenų naudojimą.

„Projekte griežtai nustatoma, kad vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis galima dokumente. Taip atkrenta prieštaraujančių tokiai rašybai argumentai, jog bus griaunama kalba, kalbos sistema, nes čia nėra keičiama nei kalba, nei jos vartojimas“, – BNS sakė Č.Stankevičius.

Jis sakė neabejojantis, jog Seimas pritars kreipimuisi į KT, o, gavus atsakymą, teisės aktus bus galima keisti remiantis jo pateiktu projektu, kurį parlamentaras pavadino „teisiškai labiau sutvarkytu“.

„Projektu nesiekiame išplėsti lietuvių kalbos abėcėlės“

Aiškinamajame rašte parlamentaras pabrėžia, jog daugėjant Lietuvos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, tampa būtina užtikrinti nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo autentiškumą lotyniško pagrindo rašmenimis. Priešingu atveju, iškreipiant nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą perrašant juos lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda begalė problemų bandant įrodyti savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su tam tikru asmeniu, kurio nelietuvišką pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius

„Reikia pabrėžti, kad teikiamu įstatymo projektu nesiekiama išplėsti lietuvių kalbos abėcėlės ar kaip kitaip bandyti įtakoti bendrinę lietuvių kalbą ar jos vartojimą“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtame, Seimo pirmininko teikiamame kreipimesi į KT yra prašoma išaiškinti, ar kelių lotyniškų raidžių ir diakritinių ženklų vartojimas lietuviškuose asmens dokumentuose rašant svetimos kilmės asmenvardžius, prieštarautų 1999 metų spalį KT pateiktam išaiškinimui, kad „vardas ir pavardė piliečio pase turi būti valstybine kalba“.

Lenkų tautybės Lietuvos piliečių vardų lenkiškai rašybai ypatingai priešinasi kai kurie kalbininkai, signatarai ir visuomenės veikėjai, kurių iniciatyva Seime buvo parengta peticija, siūlanti iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę.

Seime jau svarstomas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas numato, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.

1999 metais KT išaiškino, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, tačiau minėtą įstatymo projektą rengusi darbo grupė ypatingą dėmesį atkreipė į faktą, jog šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

Lenkiški ir rusiški vietovardžiai sukėlė ginčus

Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.

Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai kalbama apie vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problemą. Ji yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.

Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.

Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.