Likus mažiau nei mėnesiui iki rudens sesijos pradžios tėviškės ar užsienio saule pasilepinę parlamentarai pamažu ima planuoti būsimus darbus. Kaip svarbiausią ir neatidėliotiną dalyką tiek Seimo valdančioji dauguma, tiek opozicija akcentuoja įsisenėjusias „Sodros“ problemas, kurioms spręsti prezidentė paragino sutelkti visas jėgas.
Taip pat vieningai politikai pasiryžę reanimuoti merdėjantį verslą. Aktyviai kritikuodama Vyriausybės antikrizinį planą opozicija ketina siūlyti savo sprendimus. Socialdemokratai, apsėsti progresinių mokesčių idėjos, jos būtinumu tikisi „užkrėsti“ ir valdančiuosius, o „tvarkiečiai“, džiaugdamiesi prezidentės fraze apie galimą kainų reguliavimą, viliasi pažaboti monopolininkus.
Laisvę verslui
Seimo opozicijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad kuo skubiau privalu imtis įstatymų, kuriais iš esmės, o ne žodžiais skatinamas verslas. „Gana kalbėti apie mirštančią Saulėlydžio komisiją. Verslui, ypač vidutiniam ir smulkiajam, reikia kuo daugiau laisvės“, – mano parlamentaras. Todėl būtina mažinti biurokratiją ir priimti palankius mokesčių įstatymus. Pasak V.Mazuronio, akivaizdu, kad antikrizinis Vyriausybės planas visiškai nepasitvirtino. „Drastiško atlyginimų mažinimo ir mokesčių didinimo rezultatas buvo priešingas. Valstybės ir „Sodros“ biudžetai ištuštėjo, o verslas beveik užduso“, – sakė opozicijos lyderis. „Tvarkietis“ teigė manantis, kad ir „populiarioji valdančiųjų idėja – gyvenamųjų pastatų renovacija taip pat beveik palaidota“.
Pasak V.Mazuronio, yra dar vienas labai rimtas klausimas, apie kurį niekas nekalba - kaip gyvensime uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
„Būdamas Seimo narys iki šiol nežinau Vyriausybės pozicijos. Kur garantija, kad uždarius elektrinę rusai nesielgs taip, kaip dabar su mūsų vežėjais?“ – nuogąstavo opozicijos lyderis.
Klaidomis nevadina
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma vylėsi, kad naujasis socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas iki sesijos pradžios spės parengti siūlymus, kaip subalansuoti „Sodros“ biudžetą.
Politikas taip pat mano, kad būtina baigti priimti dar per praėjusią sesiją pradėtus svarstyti įstatymus, kuriais galima pagerinti verslo sąlygas ir pertvarkyti darbo santykius. „Sulaukėme kritikos, kad verslininkai kol kas nepajuto reikšmingesnių permainų. Mokestiniais sprendimais dėl sudėtingos biudžeto situacijos nelabai galime pamaloninti verslo, tačiau tam, kad jis atsigautų, galima ieškoti ir kitokių būdų“, – teigė J.Razma. Didžiausios valdančiosios koalicijos frakcijos seniūnas nenorėjo sutikti, kad vykdant antikrizinį planą padaryta nemažai klaidų. „Nežinau, ar galima vadinti klaida padidintą dyzelino akcizą. Dabar jis kiek sumažintas ir galėsime pažiūrėti, ar tai bus efektyvu“, – sakė politikas. „Kokių nors ypatingų klaidų“ jis neįžvelgia ir finansiniuose įstatymuose. J.Razma mano, kad šiemet trečią kartą taisyti biudžeto tikrai nevertėtų. „Kraštutiniu atveju geriau jau sutikti su tam tikro įstatymo nevykdymu metų pabaigoje, nei dar kartą persvarstyti biudžetą“, - pripažino konservatorius.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas mano, kad prie biudžeto reikalų teks grįžti bet kokiu atveju. „Sodros“ padėtis labai rimta, o jos biudžetas garantuojamas valstybės biudžetu“, – priminė jis. A.Endzinas viliasi, kad anksčiau koalicijos partnerių atmesti Liberalų sąjūdžio atstovų siūlymai šiuo metu gali būti vėl diskutuojami ir priimami.
Siūlys progresinius mokesčius
Pasak Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Juozo Oleko, pirmiausia Seimo nariams turėtų būti pateikta rimta ataskaita, kaip veikia praėjusios sesijos metu priimti įstatymai. „Kaip matome, nevykdoma nei verslo skatinimo, nei daugiabučių renovavimo programa, nepanaudojamos Europos Sąjungos lėšos. Vyriausybė už tai turėtų atsiskaityti“, – sakė parlamentaras.
Kitas dalykas – Vyriausybė kuo anksčiau privalo pateikti ateinančių metų biudžeto projektą, kad liktų kuo daugiau laiko jam apsvarstyti su socialiniais partneriais. J.Oleko teigimu, būtina rasti susitarimą, kaip išsigelbėti iš padėties, į kurią įstūmė tiek pasaulinė krizė, tiek „nemokšiški dabartinės Vyriausybės sprendimai“.
Anot frakcijos seniūno pavaduotojo, socialdemokratai dar kartą siūlys svarstyti progresinių mokesčių įvedimo idėją, nes mano, kad šiuo metu tai būtų teisingiausias būdas, leidžiantis lengviau išgyventi mažiausiai uždirbantiems žmonėms bei verčiantis dalytis turinčiuosius daugiau.
„Nematau, kaip veikia tas antikrizinis planas. Nebent jo efektyvumą liudija padidinti mokesčiai, žiauriai sumažintos biudžeto pajamos, visiškai neapkarpytos išlaidos ir skolinimasis už milžiniškas palūkanas“, – ironizavo J.Olekas.
Kad valdančiųjų vykdomas antikrizinis planas yra daugiau simbolinis,
pritaria ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. „Vienintelis dalykas, kurį Vyriausybė mėgina padaryti – subalansuoti biudžetą. Tai nėra blogai, tačiau esant dabartinei situacijai to tikrai nepakanka“, – įsitikinęs parlamentaras. V.Gapšys mano, kad per rudens sesiją, be kita ko, turėtų būti pradėti svarstyti ir merų tiesioginių rinkimų klausimai.
