Seimūnų transportas – privilegijų pinklėse

Prieš daugiau nei 10-metį visi tautos išrinktieji važinėjo vienodais „Žiguli“, su specialiais valstybiniais numeriais. Vėliau šiuos automobilius pakeitė „Volkswagen Golf“. Pastarieji Seime užsibuvo kiek ilgiau nei vieną kadenciją ir vėliau buvo parduoti aukcione. Tuomet nuspręsta parlamentarams prie algos skirti piniginį priedą, Seimo nario pareigoms vykdyti. Kaip ir kur išleido šiuos pinigus, tautos išrinktieji neturėjo atsiskaityti, todėl kilus pasipiktinimui, nuspręsta, kad Seimo nariams reikia skirti pinigų parlamentinei veiklai vykdyti, tačiau už juos būtina atsiskaityti.

Deja, įstatymai iki šiol neapibrėžia, kaip tautos atstovai gali naudotis tarnybiniais automobiliais ar kiek pinigų gali išleisti jų nuomai. Seimo nariai kiekvieną mėnesį gauna per 2 tūkst. Lt parlamentinei veiklai vykdyti ir patys nusprendžia, kiek pinigų gali skirti transportui.

Didžioji politikų dalis mieliau sėda į automobilius, nuomojamus už parlamentinės veikos lėšas, ir juos naudoja ne tik susisiekimui su savo rinkėjais, bet ir asmeniniams poreikiams.Seimo automobilių ūkyje šiuo metu yra apie 70 transporto priemonių, kuriomis parlamentarai, kaip tai numato Seimo Statutas, gali naudotis nemokamai. Nepaisant to, didžioji politikų dalis mieliau sėda į automobilius, nuomojamus už parlamentinės veikos lėšas, ir juos naudoja ne tik susisiekimui su savo rinkėjais, bet ir asmeniniams poreikiams.

Kaip „15min“ akcentavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, parlamentarų tarnybinio transporto naudojimas nėra reglamentuotas. Esą tik Konstitucijoje nurodyta, kad tautos atstovo išlaidos, susijusios su jo veikla, apmokamos iš biudžeto.

„Mes įsitikinę, kad parlamentarai privalo turėti tarnybinį transportą. Seimo nariui reikia vykti į savo apygardą, vykdyti kitas funkcijas ir autobusu ar su taksi neprivažinėsi. Todėl yra konstitucinė nuostata, kad Seimo nario išlaidos už parlamentinę veiklą apmokamos iš biudžeto“, – dėstė A.Salamakinas.

Pasak seimūnų etikos sargo, parlamento valdybai priėmus sprendimą, kad tautos atstovai automobilius gali nuomotis, didžioji dalis jų šiuo metu taip ir daro. „Tai yra tarnybinis transportas, tik, skirtingai nei, pavyzdžiui, prezidentė, ministrai ar merai, Seimo nariai automobilius vairuoja patys“, – sakė politikas.

Tarnybine mašina – ir į parduotuvę

Paklaustas, ar nemano, kad už mokesčių mokėtojų pinigus nuomojamais automobiliais į svečius ar namo važiuojantys tautos atstovai mažų mažiausiai prasilenkia su morale, A.Salamakinas paaiškino: „Seimo nario veikla yra nepertraukiama, todėl jeigu jis, važiuodamas pas rinkėjus, sustojo į parduotuvę nusipirkti dešros, tai nėra joks pažeidimas.“ Etikos sargas taip pat pažymėjo, kad dėl ypatingo tautos atstovo statuso tiksliai nustatyti, kur jis gali vykti tarnybiniu automobiliu, o kur ne, būtų labai sudėtinga. 

Be to, anot A.Salamakino, maždaug nuo 4000 Lt iki 2000 Lt sumažinus parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, beveik visi Seimo nariai dalį tarnybinio transporto nuomos sumoka iš savo atlyginimo. Todėl jie esą gali naudoti tarnybinį automobilį ir savo reikmėms.

Parlamentarams galioja ne visi įstatymai

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo mokestis už nedarbo metu naudojamą darbinį transportą, tačiau tautos išrinktiesiems jų pačių įteisinta nuostata negalioja. A.Salamakinas aiškino, esą ši tvarka gali būti taikoma tik privačiam sektoriui.

„Negalime sieti savęs su verslo struktūromis, nes mūsų sritis yra visai kita. Mes esame sprendimus priimanti institucija. Mes nevykdome jokio verslo ir negalime to daryti“, – dėstė politikas.

Pažymėjęs, kad Seimo narys gyvena iš valstybės biudžeto, A.Salamakinas akcentavo, kad apmokestinus parlamentarų tarnybinių automobilių naudojimą asmeniniais tikslais visa našta griūtų ant rinkėjų pečių. „Kur jūs čia matote naudą? Ką išloš valstybė, jei padidinsime Seimo išlaidas, o paskui jas atsiimsime per mokesčius?“ – klausė jis.

Pripažįsta sistemos ydas

Seimo kancleris Jonas Milerius pripažįsta, kad dabartinė parlamento tarnybinių automobilių sistema ydinga. Apgailestaudamas, kad šiuo metu „yra kaip yra“, Seimo kancleris akcentavo, kad Etikos ir procedūrų komisija bei patys parlamentarai turi išspręsti dabartines problemas, o tada „nelaukiant kitos kadencijos, priimti sprendimus dėl tarnybinio transporto sistemos ateityje“.

Pasak J.Mileriaus, vienas iš svarstomų variantų – sugrįžimas prie centralizuoto tarnybinių automobilių pirkimo, nors pats Seimo kancleris nemano, kad tai pati geriausia išeitis.

„Kiltų daugybė klausimų ir būtų daugybė nepatenkintų. Automobilių pirkimas vėl sukeltų ažiotažą: kokius automobilius pasirinkti? Vyktų konkursai, po kurių, kaip įprasta, kas nors skųstųsi ir pan. Nemanau, kad problemų būtų mažiau nei dabar“, – kalbėjo J.Milerius.

Pavyzdžių dairosi svetur

Pasak Seimo kanclerio, idėjų, kokius sprendimus priimti dėl tarnybinių automobilių, dairomasi ir svetur. „Domimės, kokia praktika yra kitų šalių parlamentuose. Išties ne vienoje valstybėje parlamentarams skiriama tam tikra pinigų suma. Galbūt ji mažesnė nei Lietuvoje – paskaičiuojama, kad parlamentaras galėtų susimokėti už bilietą ar benziną, bet ne už automobilio nuomą. Taigi numatoma tam tikra pinigų suma transportui, bet tarnybiniai automobiliai nėra skiriami ar perkami“, – pasakojo J.Milerius. Jo įsitikinimu, tai ir yra optimaliausias variantas.

Seimo kancleris pabrėžė, kad ir dabartinės kadencijos Seime ne visi tautos atstovai už parlamentines lėšas nuomojasi automobilius. „Šiais laikais absoliuti dauguma į parlamentą išrinktų asmenų turi vienokį ar kitokį savo transportą. Tikriausiai pati normaliausia situacija būtų, jei Seimo nariai važinėtų savo transportu, o jiems būtų kompensuojamos išlaidos už benziną“, – teigė Seimo kancleris.

Savas automobilis – mielesnis

Tautos prisikėlimo partijos narys Antanas Nedzinskas – vienas iš tautos atstovų, neskiriančių parlamentinių lėšų automobilio nuomai. Paklaustas, kodėl nesinaudoja šia privilegija kaip nemaža dalis kolegų, A.Nedzinskas tikino vadovavęsis nuojauta. „Nuojauta pakuždėjo, kad parlamentinei veiklai skiriamos lėšos mažės. Be to, iš esmės nemėgstu nuomojamų daiktų. Geriau turėti savo daiktą, kad ir naudojimą valdiškais tikslais“, – sakė tautos atstovas.

Politikas pripažino, kad dabartinė parlamentarų tarnybinio transporto sistema nepasiteisino, tačiau teigė manąs, kad keisti ją viduryje kadencijos – netikslinga, mat kiltų daug sumaišties. „Dabar esame tarsi pelkėje, iš kurios negalime išbristi. Seimo valdyba, leidusi nuomotis automobilius, dabar lyg ir norėtų šį sprendimą atšaukti, tačiau nutraukus nuomos sutartis tektų mokėti baudas“, – kalbėjo A.Nedzinskas.

Kaip ir A.Salamakinas, A.Nedzinskas įsitikinęs, kad reglamentuoti parlamentarų naudojimąsi tarnybiniais automobiliais – iš esmės neįmanoma. „Ar Seimo narys važiuoja į namus, ar į rinkimų apygardą, ar į parduotuvę, niekas nesugaudys. Tai būtų mažiausio kabliuko ieškojimas ten, kur jo nereikia ieškoti. Tarkim, aš grįžtu į savo apygardą ir nakvoju pas tėvus. Klausimas: ar aš grįžtu į apygardą, ar pas tėvus? Arba jei važiuoju į parduotuvę – ar aš važiuoju gėlių susitikimui, ar savo reikmėms?“ – svarstė tautos išrinktasis.

Anot A.Nedzinsko, racionaliausia būtų Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros autoūkius sujungti į vieną. Tokiu būdu ir administracija būtų viena, o ne trys, kaip dabar.


Pataria ekspertas

Automobilių ekspertas Mindaugas Glinskis, konsultuojantis įmones automobilių parko valdymo klausimais, įsitikinęs, kad racionaliausia būtų steigti centralizuotą automobilių parką.

Eksperto siūlymu:
*parlamentarams automobiliai turėtų būti ne priskiriami asmeniškai, bet skolinami iš Seimo autoūkio garažo esant darbiniam poreikiui;
*apskaičiavus Seimo narių poreikį, autoūkį turėtų sudaryti reprezentaciniai, miesto tipo ekonomiški ir tolimesnėms kelionėms skirti automobiliai.

Anot M.Glinskio, šiuolaikinės automobilių parko valdymo technologijos sudaro visas galimybes išlikti mobiliam net ir neturint asmeninio automobilio. O tai ne tik optimizuoja transportui reikalingas išlaidas, bet ir prisideda prie aplinkos saugojimo.