Sekmadienį pasuksime laikrodžių rodykles valanda atgal, įvedamas žiemos laikas

Lietuva yra „nedėkingoje“ laiko juostoje. Tiksliau, daugiau nei 2/3 Lietuvos teritorijos yra antroje, o mažiau nei 1/3 – pirmoje juostoje. Todėl paskutinį spalio sekmadienį, tiksliau 4 valandą nakties, suksime rodykles valanda atgal.

Europos Komisija yra pratęsusi direktyvos dėl vasaros laiko galiojimą iki 2016 m., nors LR Seimas ir įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos komisiją su prašymu atšaukti neefektyvų laiko kaitaliojimą. Tačiau Vyriausybė nesiėmė konkrečių žingsnių.

Vasaros ir žiemos laiko šalininkai kalba apie ekonominį efektą ir geresnį dienos šviesos panaudojimą. Tačiau ne vienas ekspertas yra pagrindęs nuomonę, kad iš laiko sukiojimo – jokios apčiuopiamos naudos. 

Sekmadienį, 4 valandą nakties, suksime rodykles valanda atgal.

Amžinas ginčas dėl poveikio

Medikų pateiktais duomenimis, perėjimas prie žiemos laiko labiau veikia miegalius. Kai kuriems žmonėms keltis į darbą, mokyklą ar paskaitas tampa kur kas sunkiau. Įvedus žiemos laiką vyresnių ar jautresnių žmonių biologinis laikrodis gali sutrikti, išsibalansuoti. Tikėtina, kad kai kurie jų gali patirti stresą, nemigą, gali padidėti jų jautrumas į aplinkos įvykius.

„Įvedus vasaros arba žiemos laiką, jautresniems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie aplinkos įvykių. Jie tampa irzlūs, atlikti darbus prireikia kur kas daugiau pastangų. Prisitaikyti prie naujo laiko užtrunka nuo kelių dienų iki poros savaičių“, – laiko persukimą komentavo „Camelia“ vaistininkė–vedėja Elena Latvienė.

Nors iki šiol Lietuvoje dar nėra moksliškai įrodyta, ar sezoninis laiko įvedimas turi poveikį šalies gyventojų sveikatai, vis dėlto 18 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys neigiamą žiemos laiko poveikį. 29 proc. gyventojų teigė priprantantys, – tačiau iš pradžių būna sunku prisitaikyti.