Interpeliaciją finansų ministrui A.Šemetai Seimas pradės svarstyti gegužės 19-ąją. Ją inicijuoja opozicinė Seimo Socialdemokratų partija, ją taip pat parėmė opozicijai priklausantys „darbiečiai" bei „tvarkiečiai".
A.Šemeta akcentuoja, kad interpeliacijos iniciatorių klausimai jam „yra nekonkretūs, todėl sudėtinga pateikti konkrečius argumentus į abstrakčius teiginius".
„Bandymas interpeliacijoje sieti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimo prognozę su atlikta mokesčių reforma priežastiniu ryšiu yra niekuo nepagrįstas", – teigia ministras.
A.Šemeta sako, kad mokesčiai buvo didinami bei išlaidos mažinamos siekiant sumažinti valdžios sektoriaus deficitą: „Kadangi to nepadarius jis būtų pasiekęs mastus, kurių valiutų valdybos sąlygomis nebūtų įmanoma finansuoti".
Ministras dar kartą pakartojo, kad „ankstesnės vyriausybės nepaisė ekspertų rekomendacijų ir nesiėmė nieko, kad būtų sukaupti rezervai ekonomikos smukimo laikotarpiui".
Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja finansų ministrui, kad jis nekreipė dėmesio į perspėjimus, jog radikali mokesčių reforma neduos efekto, padidins mokesčių slėpimo tikimybę, iššauks didelį nedarbą bei socialinius neramumus.
Socialdemokratai taip pat priekaištauja A.Šemetai dėl šio kaltinimų buvusiai socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. Anot interpeliacijos autorių, pagrindinė ekonomikos nuosmukio priežastis buvo labai agresyvus privatus skolinimasis.
Pasak socialdemokratų, centro – dešiniųjų Vyriausybės parengtos reformos ne tik nepagerino, bet ir pablogino situaciją Lietuvoje.
Socialdemorkatų teigimu, jei 2008 gruodį įgyvendintos mokesčių politikos reformos nebūtų, šiandien situacija esą būtų daug geresnė.
Socialdemokratai A.Šemetą taip pat kaltina tuo, kad rengiant patobulintą 2009 metų biudžetą nebuvo suteiktas protingas terminas gyventojams ir juridiniams asmenims pasirengti mokesčių reformai.
Beveik 20 puslapių dokumente taip pat pateikiamos diagramos ir lentelės, kuriose lyginami finansiniai rodikliai Lietuvoje ir kitose šalyse.
A.Šemeta būtų pirmasis ministras, kuriam interpeliaciją svarstytų šios kadencijos Seimas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, kurį parlamentas, apsvarstęs posėdyje, sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jei nutarimo projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu toks nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
