Sandėliukai, kurių ypač gausu miesto centre esančių namų kiemuose, senais laikais buvo pastatyti kietam kurui laikyti. Ilgainiui sandėliukai tapo sendaikčių ar kito turto laikymo vieta. Prieš trejetą metų pirmieji sandėliai buvo nugriauti netoli Lietuvininkų aikštės, antrąją sandėlių grupę imta griauti pernai metų birželį, tai miestui kainavo apie 60 tūkst. Lt. Dėl Pievų take griaunamų sandėliukų piktinosi juos naudojantys žmonės, tačiau statiniai buvo sulyginti su žeme. Kiek tokių sandėlių bus griaunama šiemet – pinigų klausimas.
Niekam nepriklauso
Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, yra numatyta griauti ar kitaip sutvarkyti keletą sandėlių Klaipėdoje kompleksų: Kulių vartų g., tarp Jono kalnelio ir gyvenamųjų pastatų, Puodžių g., Rumpiškės g., prie Turgaus aikštės. Savo eilės laukia ir sandėliai Bokštų gatvėje.
G.Pociaus teigimu, prioritetas yra sutvarkyti senamiestį, o po to eiti į kitas miesto vietas. Kai kurie iš sandėlių yra naudojami, žmonės juos prižiūri, paremontuoja. Bėda ta, jog šie sandėliai niekam nepriklauso. Pavieniai gyventojai yra įregistravę atskiras patalpas kaip savo nuosavybę. Esą dėl to perspektyvoje gali kilti problemų, jei bus planuojama juos griauti. Savivaldybė į šiuos sandėlius, anot G.Pociaus, irgi negali pretenduoti, tad procedūrinis kelias, kaip juos būtų galima priskirti savivaldybei, bus itin ilgas.
„Lėšų reikėtų nemažai, nes griovimo darbai sudaro kone pusę tiek, kiek pastatyti naują pastatą. Laikinas sprendimas – atitverti „rimtom“ tvorom, tačiau tuomet būtų sunku stebėti, kas patenka į nesaugią teritoriją. Paprasčiausias sprendimas – apjuosti signalinėmis juostomis“, – variantų ieškojo G.Pocius.
Piliavietėje liko pusantro sandėlio
Neaiškus likimas ir sandėlių, įsikūrusių Klaipėdos piliavietės teritorijoje. Pusė ten buvusio pastato jau nugriauta, iškelta elektros pastotė, liko nugriauti pusantro pastato.
Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, pernai planuota tam skirti lėšų iš miesto rezervo, tačiau pinigų neatsirado. Valdininkai ieško įvairių būdų, kaip išvalyti piliavietės teritoriją ir paruošti ją atkūrimui. Savivaldybė kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi pateikė paraišką Europos Sąjungos struktūriniams fondams, iš kurių gaus asignavimus piliavietės atkūrimui, tad svarstoma galimybė griovimo darbus įtraukti į piliavietės išvystymo programą ir griovimui naudoti europines lėšas.
Tokiu atveju sandėlius pavyktų nugriauti tik kitų metų pavasarį. Apytikriai vieno pastato griovimas kainuotų 70 tūkst. Lt. Kitas variantas – paieškoti pinigų po liepą vyksiančio biudžeto perskirstymo. Toks pasiūlymas bus teikiamas miesto tarybai.
