„Senukų“ prezidentas sukūrė naują Lietuvos himną?

Statybos ir buities prekių imperijos valdovas, „Senukų“ asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas bus žinomas ne tik kaip verslininkas filosofas, knygos „Verslumo dvasia“ autorius, rašo lrytas.lt.

Viešoje erdvėje A.Rakauskas neseniai pasirodė ir kaip poetas, eilėmis pašaukęs savo lyrinį herojų Lietuvėlį Kareivėlį ginti Lietuvos vardo, apgaubti pasaulį gėriu dėl Tėvynės mylimos.

Istorija parodys, ar A.Rakausko vardas stos į vieną gretą šalia Antano Strazdo, Maironio ar Bernardo Brazdžionio. O galbūt ir šalia (ar net aukščiau) valstybės himno autoriaus V.Kudirkos.

Reikia naujo himno?

Neseniai per „Žinių radijo“ laidą „Verslumo dvasia“ klausytojai išgirdo šios radijo stoties savininko A.Rakausko eilėraštį, skirtą Lietuvos 1000-mečiui.

Nuskambėjus iškilmingiems muzikos akordams, virpančiu iš susijaudinimo balsu laidos vedėja Ingrida Stankevičienė pranešė, kad A.Rakausko eilėraštis greitai taps daina. Liaudies dainų ir praėjusių amžių tautine romantika dvelkiančias eiles banguojančia, raiškia intonacija perskaitė pats autorius.

Neatmestina galimybė, kad odė bus pasiūlyta ir kaip alternatyva dabartiniam Lietuvos himnui.

Savo radijo laidose A.Rakauskas su pranašo teisumu smerkia dabarties visuomenę, kuri užmiršo dvasines vertybes ir nuėjo anaiptol ne keliais dorybės.

V.Kudirkos „Tautiškoje giesmėje“ skelbta programa nebeteko prasmės. Saulė Lietuvos tamsumų neprašalino – tai labai aiškiai pajutome krizės laikais. Todėl susidarė puikios sąlygos dvasingojo milijonieriaus pašaukto Lietuvėlio Kareivėlio žygdarbiams.

Eilėraštis – ne šašlykas

Literatūros žinovai nevienodai įvertino pirmąjį A.Rakausko bučinį į Polihimnijos (lyrinės poezijos mūzos) lūpas. Poetui Kęstučiui Navakui šios eilės išspaudė šypseną.

„Daugelis žmonių mano, kad, dailiai surimavę kelias banalias frazes ir suvėrę jas lyg šašlyką ant iešmo, jau kuria poeziją. Bet gerame eilėraštyje turi atsispindėti menininko individualybė, dvasinės aspiracijos“, – aiškino 2007 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Būtent individualumo, savitumo K.Navakas pasigedo A.Rakausko ir kitų eiliuotojų mėgėjų, net išleidžiančių savo knygeles, kūryboje.

„Tokios eilės, ypač pilietine tematika, dažniausiai sukalamos iš abstrakčių štampų naiviojo romantizmo dvasia“, – sakė poetas, kurio eilės išverstos į 8 užsienio kalbas.

Patiko žodžių deriniai

Tačiau rašytojui, buvusiam populiaraus kultūros žurnalo „Nemunas“ redaktoriui Laimonui Iniui „Senukų“ lyderio eilėraštis padarė gerą įspūdį.

„Aš žinau A.Rakauską kaip savitą, įdomų filosofą, – kalbėjo rašytojas. – Jo eilės pasirodė kitokios, ne filosofinės, o panašios į liaudies dainas. Gal naivokos, bet nuoširdžios. Sveikintinas bandymas liaudies dainų motyvais kalbėti apie šių dienų aktualijas.“

Vaizdingo žodžio meistrui L.Iniui ypač patiko, jo manymu, netikėtas žodžių žaismas „Lietuvėli kareivėli“.

„Tai lyg betarpiškas kreipimasis į žmones, raginimas atlikti pilietinę pareigą. Šis eilėraštis lyg bandymas pasikalbėti su žmonėmis liaudies kalba“, – gyrė kilnius poetinį pašaukimą pajutusio verslininko užmojus rašytojas.

Milijonierius aukština meilę

A.Rakauskas – ne vienintelis Kauno milijonierius, pakirkinęs poezijos mūzą. Nuo jaunystės laikų eiliuoja Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) prezidentas Vladimiras Romanovas. Kuria jis rusiškai, daugiausia – meilės lyriką.

Poetė ir Seimo narė Dalia Teišerskytė sakė, kad V.Romanovo, kaip mėgėjo, eilės palyginti aukšto lygio. Pasitaiko tokių puikių metaforų, kurių galėtų pavydėti net profesionalus literatas.

V.Romanovo eilėse galima pajusti rusų klasikų Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo ar simbolisto Jurgio Baltrušaičio dvasią.

Pats verslininkas sakė, jog poezija jam padeda įveikti stresą, atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos.

Iškėlęs savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, V.Romanovas žadėjo vietoj eilėraščių parašyti rinkimų programą. Bet praktika parodė, kad milijonieriui eiliuoti sekėsi kur kas geriau, nei užsiimti politika.

Mūzos vengia turtuolių

A.Rakauskas ir V.Romanovas gali tapti tikrais poetais. Jeigu paliks ištaigingus namus, parduos verslą, susprogdins savo automobilius ir padegs jachtas.

Nes istorija rodo, kad tikroji poezija ir stambusis verslas – sunkiai suderinami dalykai. Amžinybės verte paženklintos eilės, išsiveržusios iš turtingos dvasios, bet alkano kūno. Vokiškos lyrikos genijus Raineris Maria Rilke dažnokai valgydavo tik kartą per dieną.

Žinoma, skurdo ne visi poezijos milžinai. Austrų poetas, rašytojas Hugo Laurenzas Augustas von Hofmanstahlis, senos aristokratų giminės palikuonis, nestokojo nei duonos, nei vyno iš aukso taurių.

Neblogai gyveno ir Veimaro kunigaikščio dvaro poetas Johanas Wolfgangas Goethe.

Lietuvos himno konkurentas

„Lietuvos 1000-mečiui“ (Augustinas Rakauskas)

Lietuvėli, kareivėli, už teisybę tu kovok.

Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok.

Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos.

Skleisk pasauliui vien tik gėrį, šlovink vardą Lietuvos.

Apie šviesą, tikrą tiesą tu galvok,

Savo krašto tikrą tiesą išsvajok.

Tik kilniais jausmais pasaulį užkariauk

Ir šaltos mirties klajūnės neprišauk.

Tu nuo balto Vyčio žirgo žemėn stok,

Kalaviją žalioj girioj pakavok.

Jeigu meilės jausmas sieloje yra,

Sklis visam pasauliui tavo šiluma.

Lietuvėli kareivėli, už teisybę tu kovok,

Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok.

Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos.

Kol su Lietuva gyvensim širdyje.

Tikrą laimę jaus darni tauta.

Su visais susikalbėsim paprastai,

Nes visų klausyt mokėsim pagarbiai.

Lietuvėli, kareivėli, už teisybę tu kovok,

Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok.

Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos

Skleisk pasauliui vien tik gėrį, šlovink vardą Lietuvos.