Mergytė su vyresniu broliuku atvežta iš ligoninės
Kauno rajone, Kačerginėje, įsikūrusioje sanatorijoje „Žibutė“ su dukra šiuo metu gyvenanti kaunietė keletą dienų stebėjo, kaip sanatorijos personalas rūpinosi į įstaigą atvežta septynių mėnesių mergyte. Moters žiniomis, mergaitė sveika, tačiau čia ji atsidūrė, nes buvo paimta iš neblaivios mamos namų. Kartu su ja atkeliavo ir maždaug septynerių metų broliukas.
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų yra pakankamai užsigrūdinę ir prisitaikę prie nepriežiūros, todėl pakankamai sveiki.
„Tie vaikučiai buvo čia apie keturias paras. Mergytė jau sėdinti, bet normalaus maisto dar nelabai valganti. Galima tik pasidžiaugti, kaip motiniškai slaugytojos ja rūpinosi, nors joms tai tarsi visai nepriklausytų. Viena atvežė iš namų vežimėlį, iš kažkur gavusi. Kita ėjo pirkti mišinukų.
Viskas suprantama, bet baisoka, kad tie vaikai, paimti iš tėvų, atvežami visai nepažįstamiems žmonėms, kad nėra giminaičių, kuriems juos būtų galima patikėti. Sesutės pasakojo, kad tai ne pirmas toks atvejis. Paprastai tokie vaikai pakliūna į Respublikinę Kauno ligoninę, kurios filialas ir yra sanatorija, bet kai ligoninėje nebūna vietų, perkeliami čia“, – sakė pašnekovė.
Pabuvę keletą dienų, vaikai iš sanatorijos iškeliavo, bet netrukus buvo atvežtas vėlgi iš socialinės rizikos šeimos paimtas 4 mėnesių berniukas.
Socialinės rizikos vaikai sveikesni už gerai prižiūrimus
Respublikinė Kauno ligoninė pernai iš viso turėjo 24 tokius vaikus, šiemet – 21. Pasak ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovės Jūratės Rudzinskienės, vaikams atliekami bendrieji būtini tyrimai – kraujo, šlapimo, dėl kirminų kiaušinėlių ir kiti, tačiau didelių sveikatos sutrikimų nebuvo rasta, nebent lengva mažakraujystė, spalinukės.
„Kiek man teko susidurti, vaikai iš socialinės rizikos šeimų yra pakankamai užsigrūdinę ir prisitaikę prie nepriežiūros, todėl pakankamai sveiki. Turbūt įpratę lakstyti basi, neaprengti. Dažniau serga tėvų per daug prižiūrimi ir lepinami vaikai. Tačiau šie vaikai pažeisti psichologiškai ir labai mieli, kai gauna personalo dėmesio. Ir mums skauda širdį į juos žiūrint. Tiesa, jie būna pas mus neilgai – 2-3 dienas, daugiausiai iki savaitės“, – sakė pašnekovė.
Tėvai juos gali čia aplankyti, bet ne visi. Iš vaiko teisų apsaugos specialistų ligoninės personalas gauna informaciją, kurių tėvų neleisti pas vaikus, kad jų neišsivestų. „Juk vaikai eina ir eis su savo tėvais. Kokie jie bebūtų – ar geria, ar muša, tėvai vis tiek geriausi“, – svarstė klinikos vadovė.
Jai antrinanti bendrosios praktikos slaugytoja Daiva Rugytė pridėjo, kad vaikus medikams atveža vaiko teisių apsaugos specialistai. Paprastai vaikai būna ramūs, tačiau medicinos personalui neretai tenka juos perrengti švariais drabužiais, pamaitinti, vėliau su jais užsiimti, žaisti, kad jie čia atsigautų. Po kelių dienų vėl ateina vaiko teisių apsaugos specialistai ir juos išsiveda, nelabai suprantančius, kur vedami, bet jau pripratusius prie daugybės besišypsančių žmonių ir mielai einančius su jais.
Girta motina gudravo – socialinės darbuotojos neįsileido
Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė pasakojo, kad ligoninėje atliktas sveikatos patikrinimas, kai padaromi visi reikalingi tyrimai, labai naudingas net ir tuo atveju, jeigu vaikas negrąžinamas į šeimą, o atiduodamas globėjams, kadangi jie gauna informacijos, kaip toliau rūpintis vaiko sveikata. Be to, mažas vaikas juk nepasakys, kuo skundžiasi. Gal jis buvo sutrenktas, gal dar kažkas jam atsitikę.
Šiuo atveju vaikai iš mamos buvo paimti, galima sakyti, apgaulės būdu. Socialinė darbuotoja nusprendė palaukti prie namo, tikėdamasi, kad ar vyresnis vaikas grįš iš mokyklos, ar ji pati išeis iš namo.
Pasak jos, vaikai gydymo įstaigoje pagyvena, kol nusprendžiama, ką toliau su jais daryti – grąžinti į šeimą ar ne. Kadangi šeimos stebimos socialinių darbuotojų, tikrinama, ar jos rūpinasi vaikais, ar lankosi su jais pas gydytoją, paprastai labai didelių sveikatos sutrikimų vaikams nenustatoma.
„Šiuo atveju vaikai iš mamos buvo paimti, galima sakyti, apgaulės būdu. Socialinė darbuotoja dar išvakarėse negalėjo įeiti į namus. Jai kilo įtarimas, kad moteris girta, todėl neįsileidžia. Kitą dieną – vėl tas pats, nors socialinė darbuotoja tikrai žinojo, kad moteris namuose. Tuomet ji nusprendė palaukti prie namo, tikėdamasi, kad ar vyresnis vaikas grįš iš mokyklos, ar ji pati išeis iš namo. Taip ir buvo. Išėjo kaimynė, kuri kartu ten gėrė, ir tokiu būdu pavyko įeiti į vidų. Mes prie to pripratę, kartais tenka imtis įvairiausių taktikų, kad pakliūtume į namus.
Buvo iškviesta policija ir patikrintas moters girtumas. Ji pripūtė beveik tris promiles. Ar saugu mažam vaikui su tokio girtumo žmogumi? Kadangi tai ne pirmas atvejis ir ne pirmas vaikų paėmimas, motinai vaikai negrąžinti. Iš kitos savivaldybės, kurioje gyvena tėvas, gautas teigiamas jo apibūdinimas, kad jis galėtų pasirūpinti savo vaiku, todėl mergaitė buvo perduota jam. Berniukui nustatyta globa, kadangi jų tėvai skirtingi. Jei būtų tas pats tėvas, ir berniukas kartu keliautų“, – aiškino pašnekovė.
Turėtume sekti pasaulio pavyzdžiu
Paklausta, kokios socialinės politikos vaiko paėmimo iš šeimos atvejais linkstama laikytis, J.Dabašinskienė teigė, kad, deja, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra aukštesniuosiuose valdžios sluoksniuose, o ji turėtų būti.
„Esame susidūrę su vokiečių požiūriu, o ir visame pasaulyje manoma, kad jeigu tu nesugebi susitvarkyti savo gyvenimo, ką gali duoti vaikui? Koks tada bus vaiko gyvenimas ir apskritai kokia bus ateityje valstybė? Vaikui turi būti sudarytos pakankamai normalios sąlygos gyventi, augti, jis turi teisę turėti tinkamą požiūrį į jo auklėjimą ir matyti negirtus veidus.
Be abejonės, visiems vaikams savi tėvai yra visgi tėvai. Šito nepaneigsi. Tik klausimas, kas svarbiausia tėvams. Mes į tai visada atsižvelgiame. Jeigu tėvai tikrai nori ir turi motyvacijos keistis, visos mūsų tarnybos pasiruošusios sugrąžinti vaiką į šeimą. Bet ar visi tėvai to nori, tai jau kitas klausimas. Dažnai jie tik garsiai rėkia, kad jiems neduoda vaiko, nors savo vaikui yra geri, o kai pasigilini, ką tas vaikas ten matė, supranti, kad nieko gera“, – teigė savivaldybės atstovė.
Didžiausia bėda, pasak pašnekovės, kad trūksta globėjų. Kaune šiuo metu bandoma sukurti budinčių globėjų tinklą, jiems netgi skirtas apmokėjimas, tačiau, J.Dabašinskienės manymu, tai neturėtų būti vienos savivaldybės iniciatyva, o bendra valstybės vizija.
„Vaiko globos neužtenka traktuoti kaip savanorystės. Tai darbas. O jeigu tai darbas, jis turi būti apmokamas. Mes turime apsispręsti, ką norime matyti ateityje. Deja, vieningos nuomonės vis dar nėra ir neaišku, kaip bus toliau“, – svarstė pašnekovė.
