Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiauliai spaudos veidrodyje: Kokią Lietuvos ateitį išugdysime už minimumą?

Šiaulių gimtadienis. Asociatyvi nuotr.
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Šiaulių gimtadienis. Asociatyvi nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiaulių spauda prisimena tuos jaunus žmones, kurie augo, mokėsi mūsų krašte ir jau nemažai pasiekė. Maža to – Šiauliai, pasirodo, savo istorija yra karališkai turtingas miestas. Taip pat akcentuojama tai, kad sėkmingi ir protingi studentai Šiauliuose „kalami“ už minimumą.

„Etaplius.lt“ rašo apie 26-erių metų kraštietę iš Radviliškio Irmą Gudžiūnaitę, kuri dirba atsakingą darbą Briuselyje – užima teisėsaugos atašė teisingumo klausimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pareigas.

Vienodai gerai sekėsi tiek tikslieji, tiek socialiniai mokslai, todėl iki paskutinių klasių vis blaškiausi pasirinkimuose dėl ateities specialybės. 

„Mokykloje vienodai gerai sekėsi tiek tikslieji, tiek socialiniai mokslai, todėl iki paskutinių klasių vis blaškiausi. Paauglystėje mano laisvalaikis buvo aktyvus – nuo bokso treniruočių iki bemiegių naktų orientacinio sporto stovyklose, nuo muzikos mokyklos iki audringų vakarėlių prie jūros“, – atvirauja pašnekovė.

„Šiaulių kraštas“ skelbia interviu su istoriku Raimundu Balza, „Aušros“ muziejaus direktoriumi. Su juo kalbamasi apie miesto identitetą. Jis įsitikinęs, jog Šiauliai turi unikalią dvasią ir turi kuo didžiuotis. Reikia tik atsigręžti į savo šaknis.

Pokalbis su istoriku pradedamas nuo klausimo, kas yra tikras šiaulietis?

„Manau, tas, kurio šeimos bent trys kartos – seneliai, tėvai ir vaikai turėjo gyventi Šiauliuose. Tarpukariu Šiauliai buvo daugianacionalinis miestas – ne vien lietuviškas. Gyveno daug žydų, kurie sudarė trečdalį bendruomenės ir kurių šiandien beveik neliko, rusų ir vokiečių. Daugianacionalinis klodas formavo miesto veidą ir savimonę.

Dabar Šiauliuose gyvena daugiausia po Antrojo pasaulinio karo atsikėlusių čia žmonių šeimos. Suvažiavę iš aplinkinių rajonų į miestą jie atsinešė kaimo savimonę“, – interviu „Šiaulių kraštui“ kalba R.Balza.

Dabar Šiauliuose gyvena daugiausiai po Antrojo pasaulinio karo atsikėlusių čia žmonių šeimos. Suvažiavę iš aplinkinių rajonų į miestą jie atsinešė kaimo savimonę.

Dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašo apie tai, kad Šiaulių universitete dėstytojai studentus gyvenimui rengia už minimumą. Rašoma, kad aukštasis mokslas, kaip ir daugybė kitų Lietuvos ateitį lemiančių dalykų, Lietuvos valdžiai – tamsus miškas.

Informuojama, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas savo reikalavimus išsakys spalio 24 dieną pikete prie Vyriausybės.

Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis situaciją taip pat vadina kritine: „Viskas atsiremia į studento krepšelį. Krepšelio struktūra tikrai neattitinka šių dienų situacijos.“

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min