Kol valdžia džiaugiasi europiniais pinigais, iš Šiaulių kasmet išvyksta vis daugiau jaunų žmonių. Šiauliečiai jau dabar kalba, jog po kelerių metų, kai bus įgyvendinti šie projektai, mieste bus likę vien senjorai, kuriems tokie menų inkubatoriai visiškai nereikalingi.
Miesto grožiu gėrėsimės iš kitų šalių?
Kaip žinia, kasmet Šiauliai vis labiau traukiasi ir sensta. Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Šiauliuose gyveno apie 105 tūkst. gyventojų. Mažiausią dalį sudarė vaikai ir jaunimas iki devyniolikos metų – maždaug 20 proc. Po keturiasdešimt procentų pasidalijo likusios dvi amžiaus grupės: nuo 20 iki 49 metų ir nuo 50 iki 85 bei daugiau metų.
Šių metų pradžioje Šiauliuose gyveno apie 105 tūkst. gyventojų. Mažiausią dalį sudarė vaikai ir jaunimas iki devyniolikos metų – maždaug 20 proc.
Statistika byloja, kad nuo 2011 metų kasmet miestas praranda maždaug tūkstantį gyventojų. Praėjusiais metais, kai miestas šventė 777 gimtadienį, Statistikos departamentas pabrėžė, kad iš visų penkių didžiųjų šalies miestų Šiauliai išsiskiria gyventojų emigracijos mastu. Miestas per dešimtmetį prarado 17 procentų gyventojų.
„Šiaulių naujienų“ kalbinti šiauliečiai tikino, kad tokios tendencijos nepasikeis. Esą jeigu miesto valdžia ir toliau nesudarys palankių sąlygų susirasti darbo, iš kurio būtų įmanoma išgyventi, emigracija tik didės. Jaunimas savo žinias, darbo jėgą išveš į svečias šalis, o Saulės mieste liks senjorai.
„Kas tada džiaugsis iščiustytomis miesto erdvėmis, sutvarkytomis aikštėmis? Kam bus reikalingas tuščias Menų inkubatorius?“ – retoriškai klausė šiaulietė Janina G.
Šiauliuose save atranda ne kiekvienas
Muzikantas Paulius Trijonis, kuris už meninę veiklą Šiauliuose buvo įvertintas jaunojo menininko stipendija, „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad turi nemažai draugų, kurie savo gyvenimą kuria svečiose šalyse. Tačiau dėl to jų menininkas nesmerkia. Esą užsienyje jaunimui yra suteikiamos geresnės sąlygos, ten atsiveria platesnės galimybės.
„Žinoma, aš nemanau, kad emigrantams svečiose šalyse yra lengva. Nebūna taip, kad atvažiavai, o ten jau viskas ant lėkštutės padėta. Sunku prasiskinti kelius. Dauguma emigrantų negauna gerų darbų. Lenda į barus, dirba barmenais. Tiek, kad atlyginimą didesnį gauna“, – teigė jis.
Aš manau, jaunam žmogui nereikėtų išsikelti tokių tikslų, kad gautų tokį pat atlyginimą, kaip 20 metų toje įmonėje pradirbęs žmogus, – sako Paulius Trijonis.
Šiauliečių grupės „Colours of Bubbles“ nario nuomone, jauni žmonės yra priversti emigruoti, kai baigę studijas niekaip neranda darbo. „Žinoma, čia daug kas priklauso nuo specialybės. Štai kokiems aktoriams Šiauliuose tikrai sunku. Tačiau, kiek žinau, trūksta programuotojų. Todėl taip ir nutinka, kad vieniems tos galimybės atsiveria, kitiems – ne“, – sakė jis, patikindamas, kad daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus.
Didžiulė klaida, anot P. Trijonio, kad studijas vos baigęs jaunimas nori labai daug uždirbti. Jo nuomone, reikia susitaikyti su tuo, kad kol esi jaunas, neturi patirties, didelio atlyginimo negausi.
„Tai visada visur taip ir būdavo, kad tu kyli karjeros laiptais. Ir tuo pačiu auga atlyginimas. Aš manau, jaunam žmogui nereikėtų išsikelti tokių tikslų, kad gautų tokį pat atlyginimą, kaip 20 metų toje įmonėje pradirbęs žmogus“, – įsitikinęs jis.
Laukti geresnių laikų nėra laiko
Buvęs miesto meras Vytautas Juškus mano, jog ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje jaunimui yra skiriama per mažai dėmesio. „Pavyzdžiui, viešbučių specialistai, kurie paruošti Šiauliuose... Pažiūrėkite, kiek jų liko mūsų mieste. Visi išvažiavę į užsienį dirbti“, – sakė jis, pridurdamas, kad darbdaviai, net matydami, kad jaunuolis neturi patirties, tačiau yra perspektyvus, turėtų pasiūlyti didesnį atlyginimą, jog šis išmestų iš galvos idėją palikti gimtinę.
„Užsienyje mūsų jaunimas uždirba trigubai ar net keturgubai daugiau negu Lietuvoje dirbdamas tą patį darbą. Tai aišku, kad jis spjauna ir važiuoja“, – teigė V. Juškus.
žmonės labai dažnai klysta, sakydami, kad va, stato Menų inkubatorių, nors galėtų pirma gatves ar kiemus išasfaltuoti. Negalima tų pinigų panaudoti kur nori, – pabrėžia V.Juškus.
Buvusio miesto vado nuomone, per artimiausius penkerius metus emigracija nesumažės, nes galime sulaukti ir dar vienos ekonominio smukimo bangos. „Norint sulaikyti jaunimą, negalima vien tik kalbėti garsiomis frazėmis apie patriotizmą ir pan. Žmogui šiandien reikia gyventi. Jam reikia uždirbti, išlaikyti šeimą. Todėl aš labai skeptiškai žiūriu. Bent jau 4-5 metus progreso tikrai nebus. Gali būti netgi atvirkščiai“, – svarstė jis.
Paklaustas, ar nereikėtų miesto valdžiai pirma pasirūpinti šiauliečiais, o tada galvoti apie miesto tvarkymą, V. Juškus patikino, kad viskas yra ne taip paprasta, kaip mes įsivaizduojame: „Pirmiausia tai nėra taip paprasta tuos europinius pinigus paimti. Jie yra skirstomi pagal atitinkamas sritis. Ir žmonės labai dažnai klysta, sakydami, kad va, stato Menų inkubatorių, nors galėtų pirma gatves ar kiemus išasfaltuoti. Negalima tų pinigų panaudoti kur nori.“
Gražių erdvių reikia ir senjorams
Tuo metu dar vienas buvęs Šiaulių meras Kazimieras Šavinis įsitikinęs, kad miesto aplinką tvarkyti būtina. „O tai pensininkams jau nieko nebereikia? Matote, jeigu nieko nedarysi, dar labiau emigruos. Jeigu kažką darai, gražini, gerini, gal vieną kitą žmogų ir sulaikysi. Čia skaudi tema. Labai. Žmogus ieško, kur geriau. Aš manau, jeigu mes čia tvarkysimės, gal kitais požiūriais šiek tiek gerės gyvenimas ir kai kurie, kurie išvyko, sugrįš. Esu įsitikinęs, kad tėvynės trauka turi viršyti viską“, – sakė jis ir netrukus pridūrė, kad turi pažįstamų, kurie vis dėlto iš svečių kraštų negrįžo. „Teko kalbėti su tais žmonėmis, kurie po karo išvyko į Ameriką, kitas šalis, tai jie visi sako viena – pirmi penkeri metai būna be galo sunkūs. O vėliau įsikuria, apsipranta, susiriša gyvenimas ir jie ten apsistoja“, – pasakojo K. Šavinis.
Buvęs miesto vadas įsitikinęs, kad ir dabar Šiaulių jaunimui yra skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau esą jauni žmonės to neįvertina. „Kartais girdžiu, kaip tas jaunimas pyksta, kad niekas jiems nieko nepasiūlo. O patys jie turi ką daryti ar nieko? Ar jiems reikia viską pasiūlyti?“ – retoriškai klausė jis.
K. Šavinis pasakojo, kad Šiaulių jaunimui trūksta iniciatyvos, energijos. Įvairiuose kultūriniuose renginiuose, anot jo, kas kartą matomi tie patys veidai. Jaunimo – mažuma. Jei ir yra, tai esą tik vadinamieji dailiokai, kuriems pagal prievolę privaloma lankytis kultūriniuose renginiuose.
„Jeigu turėtų daugiau iniciatyvos, įdėtų daugiau pastangų, tai ir darbą susirastų. O dabar jaunimas pasuka lengviausiu keliu. Išvažiuoja svetur, kur neva viskas gerai, o paskui, man atrodo, dirba juodą darbą, tačiau ambicijos neleidžia grįžti“, – baigdamas pokalbį svarstė jis.
