Pasak Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Juozo Pociaus, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai yra bendruomenės saugumo garantas, tačiau patys dirbantieji priversti dirbti su 30 metų senumo rusiška technika, kuri pagal gamintojo instrukciją turi būti nurašoma, kai atitarnauja 10 metų.
Ugniagesiai vyksta į gaisrus po vieną, nes kiti tuo metu išėję neapmokamų atostogų. Taigi, ugniagesiai atlieka tik vandens vežėjo vaidmenį, nes fiziškai neįmanoma atlikti gaisro židinių lokalizavimo-stabdymo darbų.
Profesinė sąjunga teigia ne kartą kreipusis į Seimo frakcijas, atskirus Seimo narius, tačiau, anot jos atstovų, akivaizdu, kad trūksta politinės valios išspręsti savivaldybių ugniagesių komandų finansavimo klausimus.
Skiriant valstybės biudžeto lėšas Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklai, vadovaujamasi lėšų apskaičiavimo metodika Valstybinėms funkcijoms atlikti. Pagal minėtą metodiką 2010 m. iš valstybės biudžeto savivaldybių, priešgaisrinių tarnybų veiklai organizuoti, turėjo būti skirta 59,7 milijono litų, tačiau skirti tik 48,6 milijono.
Dėl lėšų trūkumo ugniagesių komandų budinčios pamainos nesukomplektuotos ir tinkamai nepasirengusios gesinti gaisrus. Šių lėšų nepakanka apmokėti darbuotojams už viršvalandžius, transporto remontą, gaisrinio inventoriaus ir ugniagesių drabužių įsigyti. Darbuotojai savo jėgomis remontuoja techniką ir pastatus. Tokia situacija yra praktiškai visoje Lietuvoje.
Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkės Loretos Soščekienės teigimu, „būtina kalbėti ir apie savivaldybių ugniagesių atlyginimus. Jie prilyginami nekvalifikuotiems darbuotojams, nes būtent tokiems, pasak Vyriausybės vadovų, mokamas minimalus darbo užmokestis. Yra savivaldybių, kur ugniagesiai įdarbinti 0,75 etato, taigi jie negauna net minimumo, o dar priversti eiti neapmokamų atostogų. Lietuvos žmonės labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais ir tai nenuostabu, kas dar mūsų šalyje eitų į ugnį ir vandenį už 700–800 litų?“
