Ribojančios sutartys
Remiantis sutartimis, iš progimnazijų moksleiviai gali toliau eiti mokytis į tas gimnazijas, su kuriomis pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.
Miesto politikai balsų dauguma šiais metais patvirtino miesto mokyklų bendradarbiavimo sutartis – jos sudarytos tarp progimnazijų ir gimnazijų. Remiantis jomis, iš progimnazijų moksleiviai gali toliau eiti mokytis į tas gimnazijas, su kuriomis pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.
Anksčiau galiojo asocijuotų mokyklų sutartys, tačiau įsikišus Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje Jonui Novogreckiui teisme buvo išaiškinta, kad tokios sutartys yra neteisėtos ir turėtų būti panaikintos. Yra nuomonių, kad ir šios bendradarbiavimo sutartys yra neteisėtos – keitėsi tik pavadinimas, bet esmė liko ta pati.
Kaip dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė, bendradarbiavimo sutartys įstatymų nepažeidžia. „Teismas yra pasisakęs, kad bendradarbiavimo sutartys yra teisėtos ir yra Vyriausybės nutarime. Ministerija yra išaiškinusi, kad tai yra teisėta ir labai pažangu. Dėl to, kad tėvai, mokytojai ir mokiniai žino atėję į progimnaziją, į kurią gimnaziją nueis. Politikų visokios nuomonės bus“, - teigė V. Damskienė.
Diskriminacijos nemato
Kiek anksčiau miesto politikai buvo patvirtinę sprendimą priskirti prie mokyklų aptarnaujamos teritorijos visą miestą. Šis sprendimas taip pat buvo užginčytas teisme kaip prieštaraujantis įstatymams ir buvo panaikintas. Pagal įstatymą, jeigu mieste yra kelios mokyklos, jos mokinius renka pagal aptarnaujamą teritoriją. Tačiau pasak Švietimo skyriaus vedėjos, komplektuojant klases, jokios diskriminacijos nebus.
„Kai prasideda priėmimas į laisvas vietas, moksleiviai gali eiti kur tik nori, kur yra laisvų vietų. Nuo kovo 1 d. iki balandžio 1 d. yra pagal teritorijas ir susitarimus, o po to yra į laisvas vietas iki pat rugsėjo. Jeigu nori į kokią gimnaziją, paprastai jos visos turi laisvų vietų. Kai kurios gal atsirenka pagal akademinius rodiklius, jeigu nori geresnius atrinkti ir yra daugiau norinčių“, - tikino V. Damskienė.
Nukenčia moksleiviai
Daugybę metų miesto švietimo sistemoje yra susidariusi stagnacija, kuri kai kam yra naudinga.
Tačiau realybėje, panašu, yra kiek kitaip – kai kurios gimnazijos sudariusios sutartis su keliomis progimnazijomis, o, pavyzdžiui, J.Janonio gimnazija, su jokiomis kitomis progimnazijomis nenori pasirašyti sutarčių - tik su „Juventos“ progimnazija. „Janonio gimnazija yra sudariusi tik su „Juventa“, bet „Juventa“ yra sudariusi ir su kitomis gimnazijomis. Vaikai gali eiti ir į kitas“, - problemos nemato V. Damskienė.
Šiaulių miesto tarybos nario Artūro Visocko nuomone, tokia tvarka miesto švietimo sistemoje yra žalinga mokinių ir mokytojų motyvacijai. Jo nuomone, vaikas iš pietinės miesto dalies, remiantis bendradarbiavimo sutartimi, turi turėti galimybę patekti į Janonio, Didždvario ar kitą centre esančią gimnaziją, jei ten dirba jo fizikos, chemijos, istorijos ar kt. mokytojas.
„Janonio ir „Juventos“ mokyklos paimtos kaip principinis pavyzdys, rodantis, kaip daug metų nesilaikoma įstatymo. Pagal įstatymą vaikai renkami iš teritorijos. Likusios laisvos vietos užpildomos pagal sutartis. Daugybę metų miesto švietimo sistemoje yra susidariusi stagnacija, kuri kai kam yra naudinga. Nereikia nieko daryti, o klasės yra surenkamos ir visiems mokslo metams ramu. Tačiau tai žlugdo mokinių motyvaciją mokytis“, - įsitikinęs politikas.
Praranda motyvaciją
Politiko nuomone, Lietuva neturi daug naudingų išteklių, kuriuos galėtų eksportuoti, bet turi pasaulyje pasižymėjusius mokslininkus ir savo srities specialistus. Todėl švietimo sistema turėtų skatinti jaunimą tobulėti, o ne kurti pilkų vidutinybių armiją. Dėl tokios stagnacijos švietimo sistemoje motyvaciją dirbti praranda ir aukštos kvalifikacijos mokytojai, kurių mieste yra ne vienas.
„Pavyzdžiui, Didždvario gimnazijoje dirba geriausia pripažinta Lietuvoje chemijos mokytoja Virginija Savickaitė, taip pat stipri biologijos mokytoja Irina Barabanova. Taigi yra labai neprotinga apriboti penkiomis klasėmis gimnazijos komplektavimą į pirmą gimnazijos klasę, žinant, jog čia prasidėtų aukšto lygmens gydytojo ruošimas. Paskui gerą mokytoją ateina ir mokiniai“, - mano politikas.
Tačiau miesto Švietimo skyriaus vedėja ir čia neįžvelgia nieko bloga. „Pas mokytoją mokiniai neina, tėvai kartais pageidauja, mokykla į jų pageidavimus atsižvelgia. Bet įstatymiškai taip nėra, kad tėvai galėtų rinktis mokytoją. Tėvai su savo vaiku renkasi mokyklą arba eina pagal teritorijas“, - teigė V. Damskienė.
Dalijasi mokinius
Šiauliuose yra 8 gimnazijos, o faktas, kad mokinių mieste nėra tiek daug, jog būtų užpildytos visos klasės. Tad buvo nuspręsta riboti gimnazinių klasių skaičių iki 5, kitu atveju populiaresnės gimnazijos susirinktų daugumą, o kitos – turėtų pustuštes klases. „Taip buvo apsispręsta (gimnazijoms komplektuoti tik po 5 klases, - aut. pastaba), kad gimnazijos yra aštuonios, jos yra biudžetinės ir galėtų būti mažesnės, kad išgyventų, tai reikia pasidalyti mokinius“, - tikino V. Damskienė.
A. Visocko nuomone, teritorija yra imperatyvi ir privaloma, o sutartys nėra privalomos. „Tarybos posėdžio metu klausiau, o kas bus, jei gimnazijos sudarys sutartis su visomis progimnazijomis? Jei sutartis siejama su teritorija, tai teritorija taptų visas miestas, o būtent tai užginčijo Vyriausybės atstovas. Jei teritorija yra privaloma, o sutartys nėra privalomos, vadinasi, ta teritorija turi būti aiškiai apibrėžta“, - teigė A. Visockas.
