„Trumpėjant Lietuvos radijo pirmajai programai, tai, kad ji nedirbs naktį – o kaip mes žinome, kartais įvykiai nutinka per naktį, – net nacionalinio saugumo požiūriu tai yra nuostolis, švelniai tariant“, – trečiadienį Lietuvos radijui sakė A.Siaurusevičius.
Anot jo, trumpinant analogiškas Lietuvos televizijos programas, labiausiai nukentės neturtingi, modernios technikos neturintys ir ypač kaimuose gyvenantys žmonės, nes besinaudojantieji kabeline televizija, palydovinėmis „lėkštėmis“, skaitmeniniais televizijos aparatais ar priedėliais, trumpėjančių analogiškų programų nepajus.
Viena pagrindinių problemų, kodėl mes turime trumpinti transliacijos laiką, – tai Lietuvos radijo ir televizijos centro įkainiai. Mes vidinius resursus taupymo jau išnaudojome. Tačiau nesikeičiant Lietuvos radijo ir televizijos centro įkainiams, mes nepajėgūs jiems mokėti ir negalime toliau transliuoti į skolą, – teigė A.Siaurusevičius.
Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) įkainiai už televizijos ir radijo programų transliavimą yra per dideli, todėl Lietuvos radijas ir televizija yra priversta mažinti savo programų transliavimo laiką.
„Viena pagrindinių problemų, kodėl mes turime trumpinti transliacijos laiką, – tai Lietuvos radijo ir televizijos centro įkainiai. Mes vidinius resursus taupymo jau išnaudojome. Tačiau nesikeičiant Lietuvos radijo ir televizijos centro įkainiams, mes nepajėgūs jiems mokėti ir negalime toliau transliuoti į skolą“, – Lietuvos radijui trečiadienį teigė A.Siaurusevičius.
Šią savaitę LRT taryba nutarė nuo gegužės 1-osios trumpinti Lietuvos radijo programos transliacijas iki 18 valandų per parą, radijo programos „Klasika“ – iki 11 val. per parą darbo dienomis ir iki 15 val. švenčių ir poilsio dienomis, „Opus 3“ transliacijas – iki 11 val. per parą. Lietuvos radijas ir „Opus 3“ šiuo metu girdimi visą parą, „Klasika“ – 18 valandų.
Tuo metu analoginės Lietuvos televizijos transliacijos trumpinamos iki 9 val. per parą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, iki 10 val. penktadieniais ir iki 17 val. švenčių ir poilsio dienomis. Kanalo „LTV World“ transliacijos nuo gegužės 1 dienos iš viso nutraukiamos.
A.Siaurusevičiaus teigimu, LRT finansavimas iš valstybės biudžeto šiemet grįžo į 1999 metų lygį ir siekia 35 mln. litų, iš kurių 6 mln. litų tenka mokėti LRTC už programų transliavimą, o dar apie 2 mln. litų kainuoja „LTV World“ kanalo transliacijos per palydovinę televiziją.
A.Siaurusevičiaus teigimu, siekiant mažinti veiklos išlaidas LRT taip pat norėtų atsisakyti dalies turimo nekilnojamojo turto, kurio bendras plotas dabar siekia apie 32 tūkst. kvadratinių metrų.
Valstybės valdomas LRTC ir LRT jau kurį laiką bylinėjasi teismuose dėl skolų grąžinimo.
