Inspekcijos duomenimis, daugiausiai skundų sulaukta dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, skundų dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų bei nusiskundimų dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.
Tačiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino teigimu, su duomenų apsauga susijusių klausimų sprendimą sunkina tai, kad jų vagystę ne visuomet galima pastebėti iš karto.
„Asmens duomenis galima pavogti, o pats žmogus to net nejaučia. (...) Jeigu mano asmens duomenis kas nors nusikopijuos, aš to visiškai nepajusiu ir, jeigu juos kada panaudos nusikalstamais tikslais, tai tuomet aš pajusiu, ką tai reiškia“, – tvirtino A.Kunčinas.
Grėsmių asmens duomenų apsaugai kyla dėl įvairių internetinių paieškų sistemų, kaupiančių duomenis apie interneto vartotojus.Vagystę ne visuomet galima pastebėti iš karto.
Vis dėlto, pasak bendrovės „TEO LT“ Korporatyvinio administravimo ir teisės reikalų skyriaus direktorės Eglės Gudelytės Harvey, gyventojams klausimų, susijusių su asmens duomenų saugumu, iškyla ne pasirašant interneto ar telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis, o patekus į skolininkų sąrašus, kai jų duomenys perduodami skolų išieškojimo įmonėms.
„Žmonės nekelia klausimų dėl asmens duomenų naudojimo užsisakymo metu (...), bet daugiau problemų iškyla, kai tie klientai tampa nemokūs arba tiesiog patenka į skolininkų sąrašus. Tuomet jau informacija yra atiduodama skolos išieškojimo įmonėms ir atsiranda trintis“, – per trečiadienį surengtą diskusiją apie asmens duomenų apsaugą tvirtino E.Gudelytė Harvey.Žmonės nekelia klausimų dėl asmens duomenų naudojimo užsisakymo metu.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus A.Kunčino teigimu, į skolininkų sąrašą asmenys įtraukiami dešimčiai metų. Tai, pasak jo, žmogaus privatumo ir teisių požiūriu, pernelyg ilgas laikotarpis. Be to, gyventojų įsiskolinimų dydis ir jų priežastys skirtingos.
E.Gudelytės Harvey teigimu, egzistuoja ir vadinamoji tapatybės vagysčių problema. Inspekcijos direktoriaus tvirtinimu, „tapatybes vagystėmis“ dažniausiai užsiima artimi žmonės, kurie, pasinaudoję asmeniniais duomenimis, sudarinėja įvairias sutartis ar prisiima įsipareigojimų.
„Nusikaltimai, ypač kas susiję su pirkimu lizingu ar suteiktais kreditais, kaip bebūtų keista, bet dažniausiai tuo pasinaudoja artimi žmonės“, – teigė A.Kunčinas.
