Teikiant pataisas ne kartą buvo kartojama, kad jos sutramdys monopolininkus – tarpusavyje susijusias šilumos tiekimo ir šilumos ūkio priežiūros įmones. Visų akys pirmiausia krypo į sostinę, kur šilumą tiekia „Vilniaus energija“, o nemažos dalies namų administratoriai yra įmonių koncernui „ICOR“ priklausančios bendrovės. Du šio koncerno akcininkai – Andrius Janukonis ir Linas Samuolis – tiesiogiai dalyvauja šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“ valdyme.
Sutaupys ne visi
Įstatymo pataisose rašoma, kad bus pakeista šilumos kainodara ir į šilumos kainą nebus įtraukiamos šilumos punktų priežiūros sąnaudos. Esą dėl to Vilniuje ir Kaune didžiajai daugumai gyventojų šiluma bus pigesnė 5–7 proc.
Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė „15min“ teigė, kad pataisos leis namo gyventojams pasirinkti tokį prižiūrėtoją, kuris dirbs vadovaudamasis ne šilumos tiekėjo, o gyventojų interesais. Ir tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas ar gyventojų atstovas galės reguliuoti namo šilumos suvartojimo kiekį bei temperatūrą.
„Tai reiškia, kad daugiabučių gyventojai galės pirkti tiek šilumos, kiek jiems reikia, o šilumos tiekėjas negalės jokiomis priemonėmis ir jokiais įtaisais paveikti šilumos suvartojimo name. Dėl to gyventojai galės pasirinkti, kokį šilumos kiekį pirkti, ir taip sumažinti gaunamas sąskaitas“, – aiškino vyriausioji patarėja.
Tačiau prezidentės patarėja nutyli, kad šių pataisų nauda galės džiaugtis ne visi gyventojai. Centralizuotu šildymu Lietuvoje naudojasi apie 17 tūkst. daugiabučių namų. Iš jų tik apie 9000 namų šilumos punktus prižiūri šilumos tiekimo įmonės.
Už priežiūrą vis tiek teks mokėti
daugiabučių gyventojai galės pirkti tiek šilumos, kiek jiems reikia, o šilumos tiekėjas negalės jokiomis priemonėmis ir jokiais įtaisais paveikti šilumos suvartojimo name, – S.Cirtautienė.
Įstatymo pataisose sudėlioti taupymo būdai kol kas neatrodo taip lengvai įgyvendinami. Anot Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento laikinojo direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Karoso, pataisos įsigalios jau nuo lapkričio 1 d., o dar nėra aiškios tvarkos, kaip reikės pakeisti namų šilumos sistemų prižiūrėtojus, kurie neatitinka naujųjų įstatymo nuostatų.
„Specialistų yra pakankamai, tik neaišku, kokios jie kokybės. Niekas netrukdė ir dabar gyventojams pasirinkti prižiūrėtoją, jie ir pasirinko, kas ką norėjo. Tik dabar negalima bus rinktis iš tų įmonių, kurios susijusios su šilumos tiekėju. Nežinau, kaip pasielgs patys gyventojai ir kas toliau bus“, – atvirai kalbėjo K.Karosas.
Išlaidos šilumos punkto priežiūrai, remontui bei kaupiamasis fondas įrangos atstatymui nebus įtraukti į šilumos kainą, tačiau už šias paslaugas vis tiek reikės sumokėti. „Nežinau, kaip ta kaina sumažės. Tokia pati sistema, kaip naujoji, buvo ir iki gegužės, tik vėliau pasikeitė. Ar dėl to labai keitėsi kaina? Man atrodo, ne, ji tik buvo perskaičiuojama kas mėnesį dėl brangusių dujų“, – teigė K.Karosas.
Kol kas nežinia, ar tikrai gyventojai imsis iniciatyvos patys keisti namo šildymo sistemos prižiūrėtojus. „Įstatyme parašyta, kad gyventojai turi išimtinę teisę pasirinkti. Iki šiol irgi turėjo tą teisę, gyventojai juk renkasi ir administratorių, jį gali pakeisti bet kada, bet ar tas vyksta? Nelabai“, – pats paklausė ir pats atsakė K.Karosas.
Ne vienerius metus energetikos klausimus savivaldybėje kuruojantis specialistas teigė nesąs tikras, ar gyventojai aktyviau keis ir įstatymo nuostatų neatitinkančius bei su šilumos tiekėjais susijusius namų prižiūrėtojus. Esą kažkam gali tekti imtis iniciatyvos tai padaryti. Tačiau K.Karosas nėra tikras, kad čia žmonėms galės padėti savivaldybė, nes ji tik įteisina gyventojų pasirinkimą, o ne organizuoja šiuos procesus.
Ministerija dar tik svarsto
Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis „15min“ patvirtino, kad tvarka, kaip Šilumos ūkio įstatymo pataisos bus įgyvendintos, dar tik rengiama.
„Analizuojame, žiūrime, ar čia reikės poįstatyminius aktus priimti, ar užteks pakeisti šilumos ir karšto vandens tiekimo taisykles. Gal tuo turės užsiimti namų administratoriai ar gyventojai“, – teigė K.Jauniškis, pažadėjęs, kad po savaitės tvarka turėtų būti aiškesnė.
Nauda – tūkstantinė
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Prezidentė D.Grybauskaitė ragina žmones kuo greičiau naudotis galimybe atpiginti šildymą. |
Naujoji tvarka tikriausiai padės sutaupyti tiems namams, kuriuose įkurtos bendrijos, o jų pirmininkai – aktyvūs. Sostinės Architektų g. 104 namo bendrijai pirmininkaujantis Albertas Pagalys teigė jau nutaręs pats prižiūrėti iš bendrovės „Vilniaus energija“ perimtą šilumos punktą.
„Nuo gegužės mėnesio sudariau sutartį su „Vilniaus energija“, kuriai mokame už priežiūrą, bet dabar grįšime prie senosios tvarkos – 2 centai nebus skaičiuojami į šilumos kainą. Dabar punktą prižiūrėsiu pats, tad namui tai kaip ir nieko nekainuos. Kiti bendrijų pirmininkai galbūt samdys pašalinius žmones šiam darbui“, – aiškino A.Pagalys.
Bendrijos pirmininko teigimu, namai, kurie nėra atnaujinti ir suvartoja itin daug šilumos energijos, mokėdami papildomus 2 centrus už kilovatvalandę per metus už šilumos punkto priežiūrą sumokėdavo net apie 18 tūkst. Lt. Tad šiems gyventojams šiluma tikrai atpigs.
„Manau, rasti specialistą, kuris prižiūrės šildymo sistemą name už 5–6 tūkst. Lt per metus, tikrai įmanoma. Tad skirtumas susidaro didžiulis“, – įsitikinęs A.Pagalys.
Vis dėlto pirmininkas pripažino – daugiausia sutaupo renovacijai pasiryžusių namų gyventojai. Renovavę savo name šilumos punktą, pakeitę vamzdžius, anot A.Pagalio, gyventojai vasarą karštam vandeniui pagaminti sunaudoja apie trečdaliu mažiau šilumos energijos, negu anksčiau.
„City Service“ nesišiaušia
Manau, rasti specialistą, kuris prižiūrės šildymo sistemą name už 5-6 tūkst. Lt per metus, tikrai įmanoma. Tad skirtumas susidaro didžiulis, – įsitikinęs A.Pagalys.
Nemažą dalį sostinės namų ir juose esančių šilumos punktų administruojančių įmonių grupės „City Service“ atstovai tikina esantys pasiruošę perduoti priežiūrą, kai tik turės kam perduoti.
„Šilumos punktas negali likti apskritai be priežiūros ir tikrai taip nebus. Todėl, kadangi mes pagal įstatymo pataisas neprižiūrėsime šilumos punktų, juos perduosime, kai atsiras naujas rangovas, kuris tai darys“, – teigė „City Service“ komunikacijos projektų vadovė Lina Bliudžiūtė.
L.Bliudžiūtės teigimu, įmonių grupė kol kas nežino, kokių nuostolių patirs negalėdama teikti šios paslaugos. Esą pataisos priimtos vos prieš kelias dienas, todėl įmonių biudžetų be šilumos ūkio priežiūros dar niekas neskaičiavo.
Beje, vakar įmonių grupė „ICOR“ pranešė, kad dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų bus priversta keisti savo veiklą, nes dėl jų AB „City Service“ nuo 2012 m. liepos 1 d. negalės būti įmonių grupės „ICOR“ sudėtyje. Akcininkų sprendimu, nuo šių metų gegužės mėnesio vyksta „City Service“ pardavimo procesas. Jam užsitęsus iki įstatyme nustatytos datos (2012 m. liepos 1 d.), grupė „ICOR“ privalės būti išskaidyta.
Karti pamoka
Vilniečiai turi karčios patirties, kas išeina iš gerų norų. Pernai gegužę žmonėms buvo leista pasirinkti, kaip atsiskaityti už karštą vandenį. Daugiau nei šeši šimtai sostinės namų pasirinko taip vadinamąjį antrąjį būdą: nutarė vandenį pirkti iš šalto vandens tiekėjo „Vilniaus vandenų“, o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo „Vilniaus energijos“.
Nors tvarka buvo pakeista, nebuvo nustatyta, kaip teks už paslaugas atsiskaityti. „Vilniaus vandenys“ ir „Vilniaus energija“ nesusitarė, kaip rinks mokesčius ir dalysis pinigus, tad žmonėms nesiuntė sąskaitų. Tokiu būdu daugybė gyventojų ne savo noru tapo skolininkais. Praėjo jau pusantrų metų, bet žmonės iki šiol negauna sąskaitų už suvartotą karštą vandenį.
