„Su didele tikimybe galime sakyti, kad taip“, – žurnalistams antradienį sakė Virgilijus Poderys, paklaustas, ar kaina nedidės šį šildymo sezoną.
Jo teigimu, „Vilniaus energija“ laiku nepateikė skaičiavimų naujai ilgalaikei arba bazinei kainai, todėl dabar įmonės prašoma pateikti tam būtinus duomenis.
„Šių metų vasario mėnesį baigiasi bazinių kainų galiojimas, todėl komisija kreipsis į „Vilniaus energiją", kad ši pateiktų išsamesnius duomenis ir būtų galima nustatyti nuolatinę ilgalaikę bazinę kainą“, – sakė V.Poderys.
Vasarį baigia galioti „Vilniaus energijos“ 5 metų bazinė šilumos kaina, o skaičiavimus naujai kainai įmonė turi pateikti prieš 5 mėnesius. Pasak V.Poderio, komisija procedūriškai nespės nustatyti naujos bazinės kainos iki vasario, o tai reiškia, kad bus atidėtas ir naujos kainos vartotojams svarstymas.
Dabartinė „Vilniaus energijos“ šilumos kaina vartotojams galioja nuo pernai rugpjūčio, o pagal naują metodiką įmonės gali ją perskaičiuoti du kartus per metus.
„Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 dienos esame priėmę kainą, kuri galioja 12 mėnesių “, – teigė V.Poderys. Todėl, pasak jo, iki šių metų rugpjūčio ši kaina turės būti peržiūrėta.
Imbrasas: šiluma turėtų pigti
Kaip teigiama savivaldybės išplatintame pranešime, nors 2008-ųjų rugpjūtį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) vienašališkai patvirtino 1,5 karto didesnes šildymo kainas, „Vilniaus energija“ praėjusią savaitę vėl kreipėsi į sostinės savivaldybę ir VKEK su prašymu padidinti šildymo kainas dar beveik 1,5 karto.
„Mazutas atpigo keletą kartų, dujos – beveik perpus. Jeigu būtų įvertintos iš elektros energijos gamybos gaunamos pajamos, atsižvelgta į tai, kad kelerius metus buvo nepagrįstai sumažintas realizuojamos šilumos kiekis, ir kitas aplinkybes, šiluma vilniečiams turėtų ne brangti, bet pigti“, – įsitikinęs meras J.Imbrasas.
Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės ekspertai nustatė, kad kelerius metus buvo nepagrįstai sumažintas „Vilniaus energijos“ realizuojamos šilumos kiekis, nustatyti per dideli šilumos nuostoliai perdavimo tinkle, per didelės lyginamosios kuro sąnaudos 1 MWh gamybai. Skaičiuojant kainą neįvertintos elektros energijos gamybos pajamos, išlaidos, kuras ir iš šios veiklos gautas pelnas.
Šiluma vilniečiams turėtų ne brangti, bet pigti. Įsitikinęs meras J.Imbrasas.
Didžioji dalis šilumos Vilniaus mieste pagaminama kogeneracinėse elektrinėse – iš to paties kuro gaunama ne tik šiluma, bet ir elektra. Tačiau už šią elektros energiją gaunamos pajamos į šilumos gamybos savikainą neįskaičiuojamos.
VKEK, nustatydama šilumos kainas sostinėje, naudojosi Lietuvoje neįteisintu alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodu ir didžiausią gamybos sąnaudų naštą užkrovė šilumos vartotojams. Tuo tarpu Pasaulio banko studijoje nurodoma, kad kogeneracinėse elektrinėse pagal alternatyvų metodą sąnaudos paskirstomos taip: 53 proc. elektros energijos gamybai ir 47 proc. šilumos gamybai. Paskirstant pagal fizikinį metodą šilumos ir elektros energijos sąnaudos turi būti paskirstomos lygiomis dalimis – po 50 proc.
J.Imbrasas taip pat paragino Seimą greičiau svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės ekspertų parengtą Šilumos ūkio įstatymo pataisų projektą, kuriame numatoma, kad galutinis sprendimas dėl bazinės šilumos kainos ir perskaičiuotų kainų nustatymo tektų ne Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kaip yra dabar, bet savivaldybių taryboms.
