„Miesto energija“ dar 2006 metais ir 2009 metais siūlė savivaldybei papildomus investicinius projektus, kurie būtų leidę padidinti šilumos ūkio efektyvumą ir sumažinti gamybos sąnaudas, tačiau vietos politikų pritarimo nesulaukė“, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė „Miesto energiją“ valdančios įmonės „E energija“ vadovas Virginijus Strioga.
Pasak jo, įvykiai Ukmergėje, kai rajono savivaldybės taryba, apkaltinusi šilumos tiekėją esą padarytais šiukščiais sutarties pažeidimais, vienašališkai nutraukė pasirašytą sutartį ir perėmė jai priklausantį turtą, šalyje neturi precedento.
„Sprendimas nutraukti sutartį buvo politinis, o sutarties nutraukimas – beprecedentis atvejis, kai perimamas privačios įmonės turtas. Lietuvos teisinėje praktikoje toks atvejis yra naujiena. Iš esmės tai yra nacionalizacija, tačiau net ir atliekant ją už turtą įmonei turėtų būti atlyginta. Jei tokia praktika Lietuvoje tęsis, neįsivaizduoju, kaip šalyje bus galima turėti privačią nuosavybę, kaip bus galima investuoti, kai tam tikroje šalies vietoje negalioja įstatymai ir teismų sprendimai“, – sakė V.Strioga.
V.Strioga: sutarties pažeidimų nebuvo
Pasak „E energijos“ vadovo, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos kaltinimai šiurkščiais sutarties pažeidimais yra absoliučiai nepagrįsti. Be to, V.Strioga atkreipė dėmesį, kad paviešinę esą nustatytus sutarties pažeidimus Ukmergės rajono politikai nesuteikė šilumos tiekėjui laiko nustatyti, ar tokių pažeidimų išties yra, ir jei taip – galimybės tuos pažeidimus pašalinti.
„Norime atsakyti ir į mums metamus kaltinimus. Pirmiausiai dėl kaltinimo pajamų skirstymu: „Miesto energija“ pajamų kitoms grupės įmonėms neskirstė, tuo tarpu pelnas buvo skirstomas įstatymų numatyta tvarka. Kiekviena privati įmonė turi teisę spręsti, kaip naudoti pelną. Antra, dėl tvirtinimų, esą trakiškiai buvo subsidijuojami ukmergiškių sąskaita – tokie teiginiai skamba keistai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patikrino šio kaltinimo pagrįstumą ir nustatė, kad kryžminio subsidijavimo nebuvo. Trečia, dėl neva šilumos turto įkeitimo: tai dar vienas keistas kaltinimas, nes Lietuvos įstatymai numato, kad tokio turto iš principo neįmanoma įkeisti. Galiausiai dėl per didelių šilumos kainų: kainas tvirtina ne šilumos tiekėjas, o saivivaldybė. Be to, kainų pagrįstumą vertina ir jas tvirtina VKEKK, todėl sakyti, kad kainos yra neteisingos, kai pats esi jas patvirtinęs, skamba labai keistai“, – argumentus vardijo V.Strioga.
Savo ruožtu šilumos tiekėjai Ukmergės rajono savivaldybę kaltina daugybe neteisėtų veiksmų, tarp kurių: privačios nuosavybės nacionalizavimas, siekimas gauti pajamų iš svetimo turto naudojimo, teismo laikinai valdyti patikėto turto perleidimas kitoms bendrovėms, reikalavimas gyventojams mokėti už neteisėtai tiekiamas paslaugas, priežiūros institucijų ir centrinės valdžios ignoravimas bei kt.
Ekstremalios situacijos paskelbimas nepagrįstas
Be to, pasak „E energijos“ vadovo, rugsėjo 28 d. Ukmergėje ekstremali situacija paskelbta nepagrįstai, siekiant apsunkinti teismo nutarčių vykdymą. „Keistai atrodo, kai politikai imasi neteisėtų veiksmų, o vėliau skelbia ekstremalią situaciją“, – sakė V.Strioga.
Panašią nuomonę dėl ekstremalios situacijos Ukmergėje paskelbimo prieš kurį laiką išsakė ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius bei VKEKK vadovė Diana Korsakaitė. Ji tokius Ukmergės rajono politikų žingsnius pavadino manipuliavimu viešąja nuomone.
Bendrovės „Miesto energijos“ vadovo Artūro Stravinsko žiniomis, šilumos ir karšto vandens tiekimas dar ir dabar nėra atnaujintas visiems Ukmergės gyventojams. Tuo tarpu praėjusią savaitę rajono savivaldybės atstovai žurnalistams tvirtino, esą šiluma ir karštas vanduo visiems miesto gyventojams pradėti tiekti dar rugsėjo pabaigoje.
Investavo į šilumos ūkio modernizaciją
Pasak „E energijos“ vadovo, Ukmergės rajono savivaldybė šilumos ūkio nuomos konkursą 2000 metais paskelbė todėl, kad neturėjo lėšų, kurios būtinos efektyviai eksploatuoti šilumos ūkį ir investuoti į jo efektyvumą. Ūkį eksploatuojančios savivaldybės įmonės tuo metu skendėjo skolose. V.Strioga tvirtino, kad konkursą laimėjusi „Miesto energija“ investavo į šilumos ūkio modernizaciją, per nuomos mokestį išmokėjo savivaldybės įmonių skolas ir jau įvykdė visas didžiausias investicijas, dėl kurių su savivaldybe buvo sutarta prieš dešimtmetį.
„Tai iš dalies paaiškina, kodėl savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį būtent dabar, kai iki sutarties galiojimo pabaigos liko penkeri metai. Nors buvo sėkmingai įvykdyti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumo didinimo įsipareigojimai, dar yra rezervų mažinti kainas didinant efektyvumą ir keičiant naudojamo kuro rūšį. Tačiau tam, kad galėtume priimti geriausius sprendimus, būtinas ir savivaldybės bendradarbiavimas“, – kalbėjo V.Strioga.
Nuostolių kol kas neskaičiuoja
Pasiteiravus, kokius nuostolius patyrė dėl Ukmergės rajono politikų veiksmų, V.Strioga teigė nuostolių kol kas neskaičiuojąs ir tikįs, kad artimiausiu metu visa ši situacija išsispręs. Anot jo, iš susidariusios padėties būtų galima išeiti pirmiausiai įvykdant teismų sprendimus, taip pat užtikrinant gyventojų interesus.
„Turi būti atšaukta ekstremali situacija, leista vykdyti veikla licencijuotai šilumos tiekėjai „Miesto energijai“. Be to, visi nesutarimai turi būti sprendžiami teisinėmis priemonėmis“, – pažymėjo V.Strioga.
Kaltinimus atmeta
Reaguodama į bendrovių „Miesto energija“ ir „E energija“ teiginius, esą Ukmergės rajono savivaldybė nenorėjo sumažinti vartotojams šilumos kainų, pastaroji išplatino pranešimą spaudai, kuriame minėtus kaltinimus atmeta.
„Bendrovės „Miesto energija“ ir „E energija“ nepagrįstai kaltina Ukmergės rajono savivaldybę, teigdama, kad ji pati nenorėjo sumažinti šilumos kainų gyventojams. Privatininkas taip pat klaidina visuomenę teigdamas, kad šilumos tiekimas dar nėra atnaujintas visiems gyventojams, o išnuomotas šilumos ūkis buvo nacionalizuotas“, – teigiama savivaldybės pranešime spaudai.
Anot pranešimo, tiek 2006, tiek 2009 metais bendrovės „Miesto energija“ siūlyti investiciniai projektai buvo atmesti kaip gyventojams ekonomiškai nenaudingi. „Privatininko siūlytos investicijos būtų nesumažinusios, o, atvirkščiai, padidinusios šilumos kainą gyventojams. Tai, kad privatininkas būtų gavęs Europos Sąjungos lėšas, nereiškia, kad gyventojams projektas buvo pasiūlytas pigiau. Tuo tarpu bendrovių „Miesto energijos“ ir „E energijos“ siūlymą patobulinti „E energijos“ grupės bendrovei „Pramonės energija“, su kuria savivaldybė neturi jokių sutarčių, priklausančią biokuro katilinę ir ją prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo kaip gyventojams ekonomiškai nenaudingą anuomet įvertino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VLKK)“, – pranešime spaudai cituojamas Ukmergės rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis.
Minėtame pranešime spaudai taip pat pažymima, esą kai prieš dešimt metų buvo išnuomotas Ukmergės šilumos ūkis, jo vertė siekė 14,5 mln. litų, dabar jo vertė tėra 5 mln. litų. „Keista, kad investuotojas savo investicijomis sugebėjo šitaip nudėvėti išnuomotą turtą. Tuo tarpu naujai kuriamam turtui buvo skiriamos visos investicijos, taigi kyla abejonių, ar buvęs šilumos operatorius tikrai ketino visą naujai sukurtą turtą grąžinti už 1 litą“, – rašoma pranešime.
