Pradėjus svarstyti klausimą dėl šilumos ūkio modernizavimo, tuoj pat pasipylė opozicijos kaltinimai, kad į valdžią sugrįžęs meras Artūras Zuokas paprasčiausiai stengiasi pratęsti nuomos sutartį su dabar šilumos ūkį valdančia bendrove „Dalkia“. Esą joks investuotojas nesiims modernizuoti šilumos tinklus, žinodamas, kad juos iki 2017 metų yra išsinuomojusi kita bendrovė.
Tačiau taryba nubalsavo už sprendimą ir konkursas turės būti paskelbtas iki rugpjūčio 1 dienos.
Siūlė atidėti iki 2017 metų
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas Bronius Cicėnas prieš tarybos posėdį tvirtino raginsiąs kolegas konkursą nukelti, kol baigsis nuomos sutartis. „Nuomos sutartis baigiasi 2017 metais, tai galima būtų 2016 metų pabaigoje grįžti prie to klausimo ir jį svarstyti. Dabar skelbiamas konkursas investuotojui, kai visas turtas, veikla, šilumos, karšto vandens pardavimas iki 2017 metų išnuomotas, tai kas gali ateiti ir investuoti į šitą išnuomotą turtą?“ – piktinosi B.Cicėnas.
„Tvarkietis“ tai palygino su paprasčiausia buitine situacija: išnuomoji butą ir paprašai kaimyno, kad jis suremontuotų tą butą. „Kaimynas ir paprašys arba atiduoti, arba išnuomoti jo suremontuotą butą. Tas pats ir su šilumos ūkiu – jo nuomininkas tik ir gali ką nors daryti, remontuoti ir vėliau paprašyti sumokėti už darbą. Vilniaus šilumos tinklai juk turto neturi savo rankose, o savivaldybė skelbia konkursą modernizavimui. Tai nonsensas“, – piktinosi ne vienerius metus sostinės šilumos ūkiui vadovavęs B.Cicėnas.
Tarybos narys įsitikinęs: šis sprendimas yra lygiai toks pat, kokį siūlyta priimti 2010 metais, kai ketinta pratęsti nuomos sutartį su „Dalkia“ dar 20-30 metų.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius tvirtina, kad jeigu nebus paskelbtas toks konkursas, Vilnius užsitrauks Europos Sąjungos institucijų nemalonę ir privalės mokėti baudas, nes jo šilumos ūkis neatitiks taršos reikalavimų.
B.Cicėnas tvirtina, kad vicemeras, nebūdamas šilumininkas ar energetikas, suplakė kelis dalykus, nes esą nuo 2016 metų sugriežtėja taršos reikalavimai, jeigu šiluma gaminama deginant mazutą. „Vilniaus mieste mazutas nėra deginamas, yra tik kaip avarinis kuras. Deginama daugiausia dujos ir dalis biokuro. Žinoma, reikėtų didinti tą dalį, bet tuos katilus galima perdarinėti, daryti jų konversiją į biokurą ir niekas tam netrukdo dabartiniam nuomininkui“, – tvirtino B.Cicėnas.
Liepė nusišalinti
Prieš prasidedant svarstymams, A.Zuokas rekomendavo nusišalinti B.Cicėnui, kadangi jis turi kelias Vilniaus šilumos tinklų akcijas. Jis negavo progos tarybos nariams išdėstyti savo argumentų.
Meras A.Zuokas oponentų kritiką atmeta. „Opozicija visada neigiamai nusiteikusi, ypač ta, kuri turėjo ketverius metus priimti sprendimus, kurie iš esmės šiandien pakeistų situaciją šilumos ūkyje – mažintų šilumos kainas, mažintų priklausomybę nuo eksportuojamo kuro – dujų, atitiktų Europos Sąjungos taršos reikalavimus, keliamus iki 2016 metų. Stebėjimo arba, atsiprašau, bezdėjimo laikas baigėsi, mes jaučiame atsakomybę priimti sprendimus, kurių reikia Vilniaus miestui“, – tvirtino meras.
Sprendimas skelbti konkursą, mero teigimu, yra kelio pradžia, konsultantai turi pateikti siūlymus. O paklaustas, ar tai nėra bandymas pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį, meras paprašė parodyti kitokius kelius, tačiau užtikrino – kitaip, negu praeita kadencija, neketinama be konkurso tą nuomos sutartį tęsti.
„Mes renkamės tarptautinio konkurso kelią. Labai svarbu, kad mes šiandien jau turime dvi kompanijas, kurios pareiškė interesą dėl Vilniaus šilumos ūkio ateities. Tai „Fortum Heat“ ir ta pati „Dalkia“. Mums norisi, kad būtų kuo daugiau konkurentų, kurie dalyvautų ir konkuruotų dėl šilumos ūkio modernizavimo“, – tikino Vilniaus vadovas.
Kiek reik investuoti – nežinia
Tarybos sprendime rašoma, kad modernizavimo konkursas bus skelbiamas vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais: mažiausias įmanomas šilumos tarifas, geriausia atitiktis teisiniams reikalavimams, įskaitant ES teisės aktus bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1-657 „Dėl priemonių centralizuotai teikiamos šilumos kainai sumažinti įgyvendinimo“ bei geriausias prieinamas naudojamos technologijos įvertinimas.
Kiek investuotojas privalės investuoti, nėra nustatyta. Anot R.Adomavičiaus, viskas priklausys nuo galimų investuotojų siūlymų.
