Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šilumos vamzdis – tarsi vergo pančiai

Savavališkai nuo centrinio šildymo atsijungęs S.Čerkauskas už šildymą dabar teigia mokantis pustrečio karto pigiau.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Savavališkai nuo centrinio šildymo atsijungęs S.Čerkauskas už šildymą dabar teigia mokantis pustrečio karto pigiau.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pernai garsiai nuskambėjusi istorija, kai, nesulaukę leidimo legaliai atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, didelėmis sąskaitomis už šildymą pasipiktinę kauniečiai savavališkai nupjovė vamzdžius, dar neturi pabaigos. Juos „Kauno energija“ ketina paduoti į teismą.

Nors „Kauno energijos“ tiekiama šiluma Laisvės alėjos 61-ojo A daugiabučio nebepasiekia, sąskaitos už šildymą tebesiunčiamos, nes oficialaus leidimo atsijungti gyventojai vis dar nėra gavę. Taigi, de jure jie tebėra „Kauno energijos“ klientai.

Savo teisumu neabejojantys kauniečiai teigia jau praradę viltį įveikti visas biurokratines pinkles, todėl daugiau nieko nebedaro, siekdami legalizuoti savo pasirinkimą pigiau šildytis autonomiškai. Jie ir toliau ignoruoja iš „Kauno energijos“ gaunamas sąskaitas (jas jau pradėjo nešti antstolis), nes yra įsitikinę – namo savininkas turi teisę pats pasirinkti šildymo būdą.

„Apie tai, kad daugiau nebepirksime iš „Kauno energijos“ šilumos, esame bendrovę informavę raštu. Šį faktą užfiksavo ir antstolis, todėl esame įsitikinę savo teisumu. Mus konsultavo ir taip elgtis patarė ir amžinatilsį teisininkas Kęstutis Čilinskas. Statybos inspekcija taip pat konstatavo, kad esame atsijungę nuo „Kauno energijos“, – sakė Laisvės al. 61A namo gyventojas Stanislovas Čerkauskas.

„Kauno energijai“ S.Čerkauskas jau yra skolingas kelis tūkstančius litų, tačiau jų mokėti neketina.

„Kauno energijai“ tokia pozicija neatrodo teisinga. Bendrovės atstovas viešiesiems ryšiams Ūdrys Staselka „15min“ informavo, kad šiuo metu yra rengiama medžiaga teismui, bet detaliau komentuoti konflikto nepanoro.

Nupjovė vamzdžius

Dar 2009 m. pabaigoje Laisvės al. 61A namo gyventojai nusprendė nebeleisti pinigų vėjais ir kreipėsi į savivaldybę prašydami leisti atsijungti nuo „Kauno energijos“ šilumos tiekimo tinklų. Paaiškėjo, kad reikia pateikti daugybę dokumentų.

Ryžtingai nusiteikę kauniečiai kantriai vykdė visus reikalavimus, tačiau po pusmečio vis tiek gavo neigiamą atsakymą. Oficiali priežastis – nebuvo gautas vienos namo gyventojos sutikimas. Tačiau ji, S.Čerkausko žiniomis, jau ir taip seniai šildėsi savarankiškai.

Nebenorėdami dar vieną žiemą mokėti astronominių sąskaitų už šildymą, nedidelio daugiabučio gyventojai savavališkai nupjovė du vamzdžius, kuriais tiekta „Kauno energijos“ šiluma.

S.Čerkausko teigimu, situacija atsijungti nuo „Kauno energijos“ buvusi tiesiog ideali. Senos statybos penkių aukštų penkių butų mūrinis namas yra „prilipdytas“ prie Laisvės al. 61 daugiabučio, iš kurio ateidavo tik „paduodamasis ir grįžtamasis“ šilumos vamzdžiai. Juos nupjovus,  jokių galimybių „Kauno energijos“ tiekiamai šilumai patekti į 61A namą nebeliko.

Šildosi dujomis

Kokį autonominį šildymo būdą pasirinkti – taip pat nekilo jokių klausimų. „Ir iki tol karštą vandenį šildydavomės dujomis, tad beliko tik šilumą nukreipti ir į radiatorius“, – šildymo schemą paprastai paaiškino S.Čerkauskas.

Praėjusią žiemą šio namo gyventojai už maždaug 40 kv. M ploto buto šildymą per mėnesį jie vidutiniškai mokėjo ne apie 800 Lt, kaip ankstesniais metais, o apie 300 Lt.

Visas šilumos sistemos pakeitimas vienam butui kainavo apie 3,5 tūkst. Lt: 2 tūkst. Lt – dujinis katilas, 1,5 tūkst. Lt – nauji radiatoriai, vamzdžiai. Aktyvūs kauniečiai skaičiuoja, kad investicijos turėtų atsipirkti per kelis šildymo sezonus.

Laisvė – tik miražas?

„Kauno energijos“ atstovai viešoje erdvėje yra ne kartą pasmerkę savavališkai nuo centrinio šildymo sistemos atsijungusius gyventojus. Esą jie tokiais veiksmais pažeidžia ne tik kitų vartotojų teises ir viešąjį interesą, bet ir didina miesto užterštumą.

Sutikdami, kad priežiūra turi būti ir kiekvienas namas negali šildytis kaip tik panorėjęs, nemažai gyventojų vis tik mano, kad „Kauno energija“ įvairiais būdais bando dirbtinai apsunkinti atsijungimą nuo jos valdomo šildymo tinklo. Tokių samprotavimų logika aiški – jei pradėtų ženkliai mažėti klientų skaičius, ženkliai mažėtų ir bendrovės pajamos.

Tiesa, šilumos tiekėjai, atsakingi valdininkai, politikai kiekviena proga pabrėžia, kad kiekvieno namo savininkas ar bendraturčiai turi teisę – tai numatyta įstatymiškai – bet kada atsijungti nuo esamo šilumos tiekėjo ir pasirinkti norimą šildymosi būdą.  Tačiau jie nutyli, kad ši teisė kol kas yra labiau teorinė. Pastaraisiais metais nei vienas iš pateiktų šimtų butų prašymų leisti atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos nepatenkintas.

Tiesa, savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas  užsiminė, kad bent jau keli ekologiškas šildymo sistemas norintys įdiegti gyventojai reikalavimus turėtų anksčiau ar vėliau įgyvendinti.

Pataria neskubėti

Pasiryžus keisti šildymo būdą namo gyventojų sutikimo būdu pirmiausia namo administratorius arba bendrijos pirmininkas turi kreiptis į savivaldybės administratorių su prašymu leisti atsijungti nuo esamo šilumos tiekėjo, taip pat – išdėstyti raštu motyvus, kodėl norima keisti šildymo būdą, pateikti gyventojų sutikimo protokolą.

Šildymo specialistai, sutikdami, kad moderni autonomiška šildymo sistema yra patogesnė, efektyvesnė ir ilgalaikėje perspektyvoje atsiperkanti, pataria strimgalviais nepulti pjaustyti vamzdžių. Pirmiau reikėtų pasikonsultuoti su ekspertais ir tik tada nuspręsti, ar namui tikrai verta šildytis savarankiškai, per kiek laiko atsipirks investicijos.

Dideliems daugiabučiams tektų investuoti šimtus tūkstančių litų į atskiros katilinės įrengimą, vamzdžių, radiatorių keitimą. Be to, tektų rūpintis šilumos punkto priežiūra. Abejotina, ar, pavyzdžiui, 40 butų turinčio daugiaaukščio gyventojai vieningai sutiktų imti paskolas ir „susimesti“ pinigus, kurie atsipirktų per 10, 15 ar daugiau metų, kai galbūt dauguma dabartinių gyventojų gyvens kitur, o kai kurių jau apskritai nebus šioje žemėje. Žinoma, taupesnis šildymas padidina buto vertę, todėl jį galima brangiau parduoti.

Išeitis nedideliems namams

Nepriklausoma šildymo sistema nebloga išeitis nedideliems, iki 14–16 butų turintiems namams. Priklausomai nuo poreikių, statinio būklės, finansinių galimybių ir kitų veiksnių, investavę nuo 30–40 tūkst. Lt (katilas, radiatoriai, vamzdžiai), t.y. nuo 3–4  tūkst. Lt butui, žmonės džiaugtųsi pigesniu, efektyvesniu šildymu. O investicijos atsipirktų per kelis metus, jei skaičiuotume, kad per šaltąjį sezoną lėšos šildymui sumažėtų 1 ar 2 tūkst. Lt. Tačiau nereikia pamiršti ir reguliarios šildymo sistemos priežiūros, kuri taip pat kainuoja.

Kiekvienas butas gali įsirengti ir individualią šildymo elektra ar dujomis sistemą, kuri kainuotų iki 10 tūkst. Lt ar daugiau.

Specialistai taip pat pataria įvertinti sienų, stogo, grindų, langų, durų sandarumą. Jei jos nesandarios, patiriama šilumos nuostoliai gali siekti net iki 50 proc.

Reikalavimai neįveikiami

Šiemet prašymus atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir karšto vandens teikimo Kauno savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 144 butų savininkai. Nei vienas jų įvykdyti visų reikalavimų nesugebėjo. Pernai buvo pateikta apie 150 prašymų, nei vienas jų nepatenkintas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min