Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šių metų Lietuvos universitetų reitingo viršūnėje – VU, KTU ir VGTU

Vilniaus universitetas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vilniaus universitetas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečius metus rengiamame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge pirmąsias tris vietas pasidalijo Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Šios aukštosios mokyklos dideliu skirtumu aplenkė kitas.

Kaip ir ankstesniais metais, dviejų didžiausių šalies miestų mokymo įstaigos užėmė visą viršutinę sąrašo dalį – pirmąsias 7 vietas iš 14. Reitingo rezultatai gauti susumavus daugiau nei 40 įvairių kriterijų, teigiama Demokratinės politikos instituto pranešime.

Išsamų Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą kasmet nuo 2007 m. sudaro ir skelbia Demokratinės politikos institutas (DPI). Šių metų reitingo partneriai – dienraštis „Verslo žinios“ ir tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“.

„Pirmąsias tris vietas užėmusius universitetus ir likusias aukštąsias mokyklas skiria nemažas balų skaičius.Tai rodo, kad į trejetuką nepatekę universitetai pagal daugelį rodiklių ženkliai atsilieka nuo lyderių ir tokie duomenys leidžia daryti tam tikras išvadas apie studijų bei mokslo kokybę šiose švietimo institucijose“, – mano vienas iš tyrimo rengėjų, DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas.

Pirmąją reitingo poziciją užima Vilniaus universitetas. Po jo rikiuojasi dar 6 Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio universitetas bei Vilniaus Pedagoginis universitetas.

Pirmiausiai šis detalus reitingas – patikimas įrankis jauniems žmonėms, besirenkantiems studijų kelią. Tačiau reitingai galėtų tapti nuorodomis ir aukštosioms mokykloms, kuria linkme tobulėti, ką taisyti. Tvirtina Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.

Aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas įvertinus daugiau nei 40 rodiklių, apjungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius kokybinius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairius finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrus.

„Pirmiausiai šis detalus reitingas – patikimas įrankis jauniems žmonėms, besirenkantiems studijų kelią. Tačiau reitingai galėtų tapti nuorodomis ir aukštosioms mokykloms, kuria linkme tobulėti, ką taisyti“, – tvirtina Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.

Jo teigimu, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai pradėjus žengti pertvarkos keliu ir keliant sau tikslą, kad aukštosios mokyklos, jų akademinės bendruomenės bei absolventai būtų regimi ne tik Europos, bet ir pasaulio akademinių pasiekimų žemėlapyje, efektyviai veikiančios reitingavimos sistemos neabejotinai turi skatinti aukštųjų mokyklų gebėjimą analizuoti savo veiklos rezultatus, kryptingai keistis bei konkuruoti savo kuriama intelektine verte ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų – studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. Šiemet buvo atlikti išsamūs šių grupių požiūrio tyrimai. Juos atliko tyrimų internetu kompanija „Macroscope“.

Tyrimai parodė, kad tiek studentai, tiek verslo atstovai studijų kokybę Lietuvos universitetuose vertina vidutiniškai, tačiau didžioji dalis studentų yra ja patenkinti. Visgi, prireikus mokėti pilną studijų kainą, studentų, norinčių pakartotinai rinktis studijuojamą programą, sumažėtų dvigubai, o dauguma verslo savo vaikus tokiu atveju verčiau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo į užsienį.

„Studentų ir verslo požiūris į studijų kokybę – labai svarbus aukštųjų mokyklų konkurencingumo vertinimo kriterijus. Daugelyje stiprias aukštojo mokslo sistemas turinčių pasaulio šalių būtent universitetų absolventų požiūris į studijas, jų diplomo vertinimas darbo rinkoje, karjeros perspektyvos yra vieni iš svariausių duomenų, padedančių įvertinti studijų kokybę“, – sako požiūrio tyrimus atlikusios bendrovės „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Anot jos, Lietuvos aukštojo mokslo sistemai būtų naudinga, jei tokie duomenys pagal iš anksto nustatytus kriterijus būtų renkami, analizuojami bei sisteminami kiekvienais metais. Universitetams tai suteiktų galimybę stebėti viešosios nuomonės pokyčius ir identifikuoti sritis, kuriose jie turėtų pasitempti.

Požiūrio tyrime, kurį atliko tyrimų internetu kompanija „Macroscope“, dalyvavo 2064 studentai ir 268 verslo lyderiai iš dienraščio „Verslo žinios“ kasmet sudaromo verslo lyderių 1000-tuko.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min