Toks fondas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto, o į jį galėtų kreiptis ne visi menininkai, o tik turintys meno kūrėjų statusą. Tačiau tam priešinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Siūloma, kad iš fondo „Sodrai“ būtų pervedama dalis lėšų, kurių dėl mažų pajamų negalės susimokėti patys menininkai, kad jie būtų minimaliai socialiai apdrausti.
Jeigu valdžia dėl tokios programos su menininkais sutars, jie būtų draudžiami pensijos bei sveikatos ir motinystės draudimais, bet nebūtų draudžiami nuo ligos ir nelaimingų atsitikimų.
„Nėra fiksuoti darbo santykiai, nėra pasakyta, kada darbas baigiasi ir kada prasideda, kaip tada nustatyti, kada tas nelaimingas atsitikimas įvyko – darbo metu ar nedarbo“, – antradienį specialios darbo grupės posėdyje sakė ministerijos Socialinio draudimo skyrius Alfreda Šatrauskienė.
„Kas tirs nelaimingą atsitikimą, kas įrodys, kad jis buvo, jeigu žmogus nukentės dirbdamas ne pagal darbo sutartį, o pagal autoriaus sutartį“, – klausė ji.
A.Šatrauskienė vėliau BNS sakė, kad ligos metu menininkas taip pat galėtų būti remiamas iš ketinamos sukurti programos.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio teigimu, programos lėšomis būtų galima paremti apie 800 meno kūrėjų statusą turinčių asmenų, tam reikėtų apie 200 tūkst. litų per metus.
Dar 1,3 mln. litų siūloma numatyti ir „kūrybinėms prastovoms“ kompensuoti.
„Kai žmogui baigiasi viena sutartis, o jis neturi kitos, tokiu atveju jis negali eiti į darbo biržą, nes dirba be darbo sutarties, o tik pagal autorinę, o fondas tada už jį sumokėtų socialines įmokas“, – BNS sakė K.Platelis.
Meno kūrėjo statusą dabar turi apie 4–5 tūkst. žmonių.
