Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Siūlymas mažinti Seimo narių skaičių iki 101: trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių

Seimas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Seimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šią savaitę Seime vėl įregistruotas siūlymas keisti Konstituciją ir mažinti Seimo narių skaičių. Tokių siūlymų nuo 1995 m. atsiranda kone kasmet, tačiau jų priimti nepavyksta. Kodėl? Ar tai lemia tik Seimo narių egoizmas, ar iš tiesų, kaip įspėja politologai, sumažinus Seimo narių skaičių, ant plauko pakibtų visa Lietuvos rinkimų sistema ir kiltų grėsmė demokratijai?

Konstitucijos pataisą parengęs konservatorius Antanas Matulas tikisi, kad šįkart, po keliolikos nepavykusių bandymų sumažinti Seimo narių skaičių, pagaliau pavyks tai padaryti. Seimo narys tvirtina, kad dabar tam – pats laikas, nes gyventojų Lietuvoje smarkiai sumažėję, o svarbiausi teisėkūros darbai nudirbti.

„Nuo 1993 m. iki dabar labai smarkiai – beveik milijonu – sumažėjo Lietuvos gyventojų. O visa teisinė bazė iš esmės suformuota, Europos Sąjungos didžioji dalis teisyno perkelta. Taip pat yra ekonominė nauda“, – pagrindines priežastis, kodėl reikėtų mažinti Seimo narių skaičių, nurodo A.Matulas.

BFL nuotr./Antanas Matulas
BFL nuotr./Antanas Matulas

Gyventojų mažiau, bet rinkėjų – tiek pat

Konservatorius tvirtino, kad jam darosi nepatogu prieš žmones, kad tauta turi išlaikyti tokio dydžio parlamentą, koks jis yra dabar, kai žmonių Lietuvoje taip smarkiai sumažėjo, todėl ir rinko kolegų parašus siūlymui keisti Konstituciją.

„Manome, kad reikia ne tik kalbėti, bet išspręsti šią problemą, nes tiesiog nepadoru ir nepatogu prieš visuomenę, kad viską optimizuojame, mažiname, o patys liekame lyg neliečiami“, – sakė jis.

Tiesiog nepadoru ir nepatogu prieš visuomenę, kad viską optimizuojame, mažiname, o patys liekame lyg neliečiami, – sakė A.Matulas.

A.Matulas pripažįsta, kad rinkėjų skaičius per tą laiką pasikeitė ne taip smarkiai, tačiau jis pabrėžia, kad parlamentarus išlaikanti, Lietuvoje gyvenanti piliečių kur kas mažiau.

Politologas Algis Krupavičius pabrėžia, kad kubinės šaknies formulė, pagal kurią Lietuvoje atsižvelgiant į dabartinį rinkėjų skaičių, turėtų būti 138 Seimo nariai, yra taikoma beveik visame pasaulyje ir pasiteisinanti.

Rinkėjų Lietuvoje nuo 1992 m. referendumo dėl Konstitucijos priėmimo, kuriame ir įtvirtinta nuostata dėl 141 parlamentaro, rinkėjų sumažėjo vos 11 522 – nuo 2 549 952 rinkėjų 1992 m. referendume iki  2 538 430 – šių metų referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Lietuvos visuomenė sensta, todėl, nepaisant, kad gyventojų Lietuvoje mažiau, daugiau jų turi rinkimų teisę. Be to, tokia teisė neatimta iš emigracijoje gyvenančių Lietuvos piliečių, todėl rinkėjų Lietuvos rinkimuose fiksuojama tiek daug, palyginus su šalies gyventojų skaičiumi.

Todėl, jei jau taip norima susieti parlamentarų skaičių su Lietuvos gyventojų skaičiumi, pirmiausia reikėtų sekti Airijos pavyzdžiu ir atimti balsavimo teisę iš emigrantų, o to daryti Lietuvoje niekas nesiryžtų.

Nebėra darbo?

A.Matulas pažymėjo, kad Seimo narių skaičių būtų galima mažinti dar ir dėl to, kad dabartinei Seimo kadencijai tenka kur kas mažiau darbo, nei prieš dešimtmetį dirbusiems parlamentarams. Jis įsitikinęs, kad su darbais susitvarkytų ir mažesnis būrys politikų.

„Popiet, būna, kad mes nebeturime ką veikti. Per valandą-dvi baigiasi popietinė darbotvarkė. Po pietų surinkti 71 Seimo narį darosi beveik neįmanoma. Aš galiu palyginti, kiek darbo buvo 1996 m., kokie buvo krūviai, tai dabar jie labai sumažėję. Tai akivaizdu“, – sakė jis.

Politologas Alvidas Lukošaitis sutinka, kad dabar Seimas tikrai turi mažiau darbo nei tuomet, kai buvo kuriama visa teisinė bazė, ir, kai ji buvo derinama su Europos Sąjungos teise 2000-2004 m. Seime.

Parlamentarų skaičių mažinti svarstoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose moderniose pasaulio valstybėse, nors jos ir neturi demografinių problemų.

Be to, pasak jo, Seimo narių galėtų būti mažiau, nes kibernetiniame pasaulyje tikrai du žmonės gali padaryti tiek pat, kiek anksčiau dešimt.

Tuo tarpu visos politologinės kubinės šaknies formulės buvo sukurtos ir taikytos anksčiau, todėl šiems laikams galbūt ir nebetinka.

„Tos formulės jau yra žvilgsnis iš praeities. Norėtųsi naujų požiūrių, nebūtinai čia taip jau stipriai laikytis tų balansų. Jos buvo sukurtos, kai pasaulis buvo šiek tiek kitoks. Net bendrauti su rinkėju dabar galimybės visai kitokios“, – sako jis.

Jis atkreipia dėmesį, kad parlamentarų skaičių mažinti svarstoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose moderniose pasaulio valstybėse, nors jos ir neturi demografinių problemų.

Demokratija – ne dešra

Politologai kritiškai vertina ir ekonominį argumentą mažinti Seimo narių skaičių.

Konstituciją keisti siūlančio A.Matulo teigimu, Seimo kanceliarija apskaičiavo, kad sumažinus Seimo narų skaičių nuo 141 iki 101 parlamento išlaidos sumažėtų mažiausiai 12 mln. litų, o apskaičiavus ir visas padėjėjų algas, komandiruotes ir kitas išlaidas atsisakius 30 Seimo narių išvis gali būti sutaupyti 20 mln. litų per metus.

„Pinigai irgi ne paskutinėje vietoje čia“, – pažymėjo A.Matulas.

Demokratija nėra dešra. Nei kilogramais, nei litais ji nematuojama. Jai reikia tiek, kiek reikia, – pažymi A.Lukošaitis.

Bet A.Krupavičius sako, kad parlamentas, palyginti su Vyriausybe ir prezidentūra, yra pigi institucija. Jo niekaip neįtikina skaičiavimai, kad atsisakiusi 30 Seimo narių, valstybė sutaupytų reikšmingas sumas.

„Vienareikšmiškai galime sakyti, kad Seimo narys yra pigesnis nei bet kuris ministras, o visas Seimas yra pigesnė institucija nei Vyriausybė ir Prezidentūra.

Valdymo požiūriu, 12 mln. litų nėra ta suma dėl kurios verta būtų laužyti ietis“, – pažymėjo jis. 

Politologas A.Lukošaitis taip pat nemano, kad spręsdami dėl Seimo narių skaičiaus, turėtų būti  keliamas finansinis klausimas. “Demokratija nėra dešra. Nei kilogramais, nei litais ji nematuojama. Jai reikia tiek, kiek reikia“, – sakė jis. 

VU TSPMI nuotr./Alvidas Lukošaitis
VU TSPMI nuotr./Alvidas Lukošaitis

Pasitarnaus didesnėms partijoms ir populistams?

Pataisos siūlytojas A,Matulas pripažįsta, kad vien priimti Konstitucijos pataisos dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo neužteks. Reikės iš esmės keisti visą rinkimų sistemą, nes sumažinus Seimo narių skaičių iškils klausimas, ar reikia palikti 5 proc. rinkėjų balsų ribą partijoms, kad šių atstovas patektų į Seimą. Kai Seimo narių bus renkama mažiau, tai mažoms partijoms bus sunkiau sulaukti pakankamo palaikymo.

Kuo mažiau Seimo narių, tuo daugiau galių kiekvienas atskirai iš jų turi, jo balsas daugiau lemia, todėl populizmo tikrai nesumažėtų, – sako A.Krupavičius.

„Pajudinus Seimo narių skaičių, daug kitų dalykų valstybėje pajudėtų, jei nesugriūtų. O ką daryti su  5 proc. barjeru partijoms? Ar galime jį palikti, ar ne? Kas tada atsitiks su mažomis partijomis? Kas atsitiks su parlamentine ir neparlamentine opozicija ir apskritai su demokratijos pliuralizmu? Čia labai daug klausimų. Galima braukšt šmaukšt nubraukti nors iki 71, bet reikia pagalvoti ir apie pasekmes”, – ragina jis.

A.Krupavičius pažymi, kad sumažinus Seimo narių skaičių taip pat atsirastų didesnė galimybė, kad Vyriausybę kada nors pavyktų formuoti vienai partijai. Taip pat didesnę įtaką Seime įgautų įvairaus plauko populistai ir išsišokėliai.

„Jau vien šis pasiūlymas yra populistinis, o kuo mažiau Seimo narių, tuo daugiau galių kiekvienas atskirai iš jų turi, jo balsas daugiau lemia, todėl populizmo tikrai nesumažėtų“, – teigė jis. 

 KTU profesorius Algis Krupavičius
KTU profesorius Algis Krupavičius

Nugalės egoizmas?

A.Matulas tvirtino, kad Seimo nariai beveik vieningai sutaria, kad Seimo narių skaičių kažkada teks sumažinti. Daugiausia diskusijų, pasak A.Matulo, kyla tik dėl skaičiaus – dalis politikų mano, kad Lietuvoje turėtų būti renkama bent 121, o ne 101 ar dar mažiau parlamentarų.

Tiesa, jis abejoja, ar tikrai šį sprendimą pavyks priimti iki 2016 m. Seimo rinkimų.

Seimo narių skaičių Lietuvoje buvo bandyta mažinti mažiausiai dešimt kartų.

„Techniškai yra įmanoma priimti ir iki kitų rinkimų, bet praktiškai, žinant, kiek kartų buvo bandoma tai daryti, tai bus sunku“, – pripažino A,Matulas.

Politologas A.Lukošaitis įsitikinęs, kad susitarti dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų tik tokiu atveju, jei šis klausimas, skirtingai nei iki šiol, būtų ne išmetamas kaip populistinis triukas, bet giliai ir išsamiai apsvarstomas su teisininkais, politologais, politikais.

Tuo tarpu iki šiol, anot jo, rimtų diskusijų šiuo klausimu nebūdavo, todėl ir jo atmetimą nulemdavo politikų egoizmas.

Bandymų – bent dešimt

A.Matulo ir kitų 35 parlamentarų siūlymas mažinti Seimo narių skaičių – jokia naujovė. Pirmą kartą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo parašus buvo bandoma surinkti 1995-aisiais, tačiau to padaryti nepavyko.

1996 m. referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyko, jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau dauguma jų nuostatai nepritarė.

Po to dar tris kartus buvo bandoma surinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau visada nesėkmingai. Seimo narių skaičių buvo siūloma mažinti iki 71, 101, 121 ir 131. 

Dar bent kelis kartus Konstituciją buvo bandoma pakeisti be referendumo Seime. Tačiau  pakankamo pritarimo niekada nesulaukė. Norint priimta konstitucinę pataisą, jai turi pritarti 94 Seimo nariai.

Šiuo metu Seime yra 141 vieta.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min