Pasirodo, Vilniaus miesto daugiabučių laiptinėse esančios šiukšlių šachtos kelia susirūpinimą ne tik gyventojams, bet ir visuomenės sveikatos specialistams. Gyventojai nuolat skundžiasi dėl netvarkos laiptinėse, dėl nevalomų, dvokiančių šachtų. Vilnius didelis – jei ne Šeškinėj, tai Karoliniškių, Lazdynų ar Žirmūnų mikrorajone skamba varpai dėl kiemuose stovinčių netvarkingų šiukšlių konteinerių, dėl nepaliaujamo valkatų „audito“ juose, dėl daugiaaukščių užsikimšusių šiukšlių vamzdžių. Pasirodo, čia ir slypi didžiausios bėdos. Tos bėdos – bjauriausi gyviai. Higienos specialistai nerimauja, kad tai gali būti gyventojų, kurie nesilaiko asmens higienos, sergamumo užkrečiamosiomis ligomis didėjimo priežastis.
15min.lt skaitytojos nuotr./Šiukšlių vamzdžiai |
Serga ir vaikai
Logiška būtų manyti, kad serga ne tik nevalyvieji, bet ir jų kaimynai bei jautriausios ir pažeidžiamiausios šios bėdos aukos – vaikai. Vilniuje kasmet gaunama šimtai skundų dėl sklindančių kvapų, kylančių gaisrų konteineriuose ir puolančių parazitų. Žmonės skundžiasi, kad tai tikros tarakonų veisyklos, neva ten, kur dar tebėra neužvirintos ir nepanaikintos šiukšlių šachtos, daugiabučių gyventojai dešimtmečiais neatsikrato įvairiausių gyvių. Sienų plyšiais, kurių statistiniame blokiniame name netrūksta, tarakonai migruoja kur tik jų tarakoniškos širdys geidžia. Išnaikinti tuos gyvius amžiams daugiabučiuose gali tik sprogimas ar namo sulyginimas su pamatais. Vilniaus savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai sako, kad šachtas galima užvirinti, tik jei su tuo sutinka dauguma gyventojų. Tik ar bus naudos?
Tylūs nematomi ir pavojingi
Vilniaus visuomenės specialistai, gavę skundų, tyrė, kiek daugiabučių šiukšlių šachtos yra užterštos patogeniniais sukėlėjais. Tyrimai buvo atliekami penkerius metus iš eilės. Per 2001–2002 m. buvo ištirti 294 mėginiai ir buvo nustatytas užterštumas askaridžių, spalinių ir mažojo kaspinuočio kiaušiniais. Tiesa, tinkamai išvalius ir dezinfekavus minėtų daugiabučių šiukšlių šachtas, kontroliniai tyrimai dėl patogeninių sukėlėjų buvo neigiami. Tačiau pasiteiravus Karoliniškių, Lazdynų administruojančiose tokius namus bendrovėse, paaiškėjo, kad tokios dezinfekcijos atliekamos vos kartą per metus. Patys suprantame, kaip atrodo ir kokį kvapą skleidžia tokios paskirties vietos, jei jos valomos kartą per metus…Pagal kadaise nustatytas taisykles, ši dezinfekcijos procedūra turėjo būti vykdoma kas du – tris mėnesius.Specialistų nuomone, jei tokie generaliniai šachtų valymai būtų atliekami bent kas keletą mėnesių, jokiu patogeninių sukėlėjų ten nė kvapo nebūtų.
Gyventojai laukia pagalbos
Mano kalbinti Lazdynų ir Karoliniškių mikrorajonų gyventojai sako neprisimenantys, kada paskutinį kartą yra matę darbuotojus, vaikštančius ir dezinfekuojančius šiukšlių metimo angų „epicentrus“.
Rytais pro savo butų langus žmonės mato tik kiemsargius, iš rakinamos patalpos vežančius byrančius, perpildytus šiukšlių konteinerius.
Tokius vaizdus matančių žmonių, gyvenančių dešimtmečiais gyvenančių baisios smarvės ir musių kaimynystėje, ir apskritai tokių namų visoje Lietuvoje – šimtai. Kiek tokių baisių vamzdžių sostinėje? Vien Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajone – tokių šachtų beveik 80 proc. namų, Karoliniškėse – 58 proc., Lazdynuose belikę 19 procentų.
Lietuviai vis mindžikuoja vietoje diegdami pažangiausias, Europoje jau seniai pritaikytas šiukšlių tvarkymo idėjas. Tik kodėl tos idėjos rūšiuoti, pertvarkyti senuosius šiukšlių vamzdžius ar ratuotus kiemuose stovinčius pabaisas, pasiklysta kažkokių įstaigų koridoriuose ar stalčiuose?