Abejones, kad ligoninėms tiekiamas galbūt atskiestas donorų kraujas, dar vasarą pasėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai. Šios įstaigos kraujo centre jie ištyrė per šimtą Nacionalinio kraujo centro (NKC) pagamintų ir ligoniams sulašinti skirtų kraujo mėginių bei pastebėjo, kad juose hemoglobino kiekis kone perpus mažesnis nei nustatyta ministro įsakymu. Dėl galimo piktnaudžiavimo ir keliamos grėsmės pacientų sveikatai bei gyvybei ligoninė kreipėsi į prokurorus. Tačiau šie tuokart atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie savo nuogąstavimus dėl ligoniams keliamo pavojaus medikai informavo Seimo Antikorupcijos komisiją. Ši inicijavo tyrimą, kurį liepos 12 d. atliko sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija.
Ištyrus kraujo mėginius, tiekiamus didžiosioms ligoninėms, paaiškėjo, kad kai kuriuose iš jų hemoglobino kiekis tikrai buvo mažesnis nei reikalaujama. Parlamentarai kreipėsi į prokurorus, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tą pačią liepos 12-ąją užplombuotas konteineris su galimos aferos įkalčiais iki šiol tebeguli nepaliestas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujo centro šaldytuve.
Įrodymai guli nepaliesti
Prokurorai nerado laiko atvykti į ligoninę ir paimti pagrindinio įrodymo. Praėjus beveik pusmečiui po komisijos atlikto tyrimo taip ir nesulaukusi prokurorų vizito, RVUL vadovybė lapkričio 30 d. kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoją Agnę Bilotaitę, generalinį prokurorą Darių Valį bei Sveikatos apsaugos ministeriją.
„Atkreipiame dėmesį, kad mūsų ligoninės Kraujo centre laikomas konteineris su kraujo komponentais kelia pavojų įrangos bei patalpų biologiniam užterštumui, t.y. prilygsta biologinių atliekų nesaugiam laikymui“, – teigiama rašte, kurį pasirašė ligoninės direktorius Leonardas Streikus.
Ligoniui sulašinus kraują, maišelis su jo likučiais šaldytuve ministro įsakymu saugomas ne ilgiau kaip tris paras. Šie liepos mėnesį ištirti kraujo komponentai, kurie buvo pagaminti dar birželį, šaldytuve išgulėjo kone pusę metų. Tačiau tai niekam neparūpo.
„Jeigu pakuotė nepaliesta, kraujas galioja 35 dienas, tačiau liepos 12 d. tiriant teko pakuotę pažeisti. Po tyrimo nepriklausomoje laboratorijoje kraujo mėginius parvežėme atgal, užantspaudavome, visi komisijos nariai pasirašė. Nors konteineris sandariai uždarytas ir laikomas šaldytuve, praėjo jau beveik pusė metų, tad tenai esantis kraujas genda ir dvokia, smarvė primena lavono“, – „15min“ pasakojo ligoninės Kraujo centro vadovė Emilija Kazlauskienė.
Nori sunaikinti įkalčius?
Beveik prieš dvi savaites iš ligoninės atskriejęs pavojaus signalas iki šiol neišgirstas. Neatsiliepė nei ministerija, nei prokurorai. Liepą komisijos tyrimą inicijavusi Seimo narė A.Bilotaitė praėjusį ketvirtadienį raštu kreipėsi į generalinį prokurorą prašydama išsiaiškinti, kodėl mėginiai nebuvo paimti ir ištirti, kaip žadėta, bei kas dėl to atsakingas.
„Apmaudu, kad dėl kai kurių asmenų aplaidumo nebuvo ištirti šie mėginiai, kuriuose, kaip įtariama, buvo netinkamas ligoniams perpilti skirtas kraujas. Dėl to nebuvo išsklaidyti įtarimai dėl galbūt skiedžiamo kraujo, o visuomenė neišgirdo aiškių atsakymų. Prašau jūsų ginant viešąjį interesą imtis visų priemonių, kad susidariusios situacijos kaltininkai būtų nubausti“, – teigiama parlamentarės rašte.
Praėjusio penktadienio rytą šį prašymą gavusi Generalinė prokuratūra neskuba teikti komentarų. „Pasakyti, kas bus daroma, dar per anksti, generalinis prokuroras turi susipažinti su gautu raštu ir paskirti atsakingą prokurorą“, – paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė.
Žinia, kad kraujo mėginiai šaldytuve baigia supūti, menkai tesudomino ir ministeriją.
„Kraujo mėginiai užantspauduoti ir laikomi šaldytuve, tad nemanau, kad jie gali kelti kokį nors pavojų. Ligoninės raštas tėra audra stiklinėje. Nereikia pūsti burbulų ten, kur jų nėra. Generalinė prokuratūra ne kartą kreipėsi į mus, o mes šiuo metu deriname, kuri laboratorija galėtų ištirti tuos mėginius. Ponios E.Kazlauskienės elgesys leidžia manyti, kad ji gali būti suinteresuota šiuos galimo nusikaltimo įkalčius sunaikinti. Ikiteisminį tyrimą atliekantiems prokurorams negali būti daroma jokių kliūčių“, – tikino sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.
Po perpylimo sveikata pablogėjo
Sutartį su Nacionaliniu kraujo centru (NKC) sudariusi RVUL nuo liepos negauna pakankamai kraujo.
Nuo rugsėjo 20 d. ligoninė užregistravo 7 atvejus, kai kraujo komponentų gauta kur kas mažiau nei užsakyta. „Per šį laiką du pacientai po kraujo perpylimo patyrė potransfuzinę reakciją. Lapkričio 9 d. po sąnario keitimo operacijos moteriai sulašinta Nacionalinio kraujo centro (NKC) pagaminto kraujo. Netrukus smarkiai krito kraujospūdis, padažnėjo pulsas, ėmė kankinti dusulys, veido ir kūno bėrimas, ištino rankos ir veidas. Mes negalime tvirtinti, kad taip nutiko dėl to, kad kraujas prastas, tačiau vėliau sulašinus kitame centre pagaminto kraujo, pacientų būklė buvo gera“, – pasakojo E.Kazlauskienė. Apie kraujo stygių ir ūmią pacientų reakciją po perpylimo medikai informavo Sveikatos apsaugos ministeriją.
„Kraujo komponentų tiekimas ligoninei nėra sutrikęs. Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras yra visiškai įvykdęs visus įsipareigojimus pagal 2011 m. kovo 10 d. pasirašytą sutartį, tai yra pristatęs šiai ligoninei visus sutartyje numatytus 2900 vienetų eritrocitų masės“, – teigė NKC atstovė Jūratė Vaidelienė.
Dėl to, kad NKC nesilaiko sutarties ir laiku netiekia reikiamo kiekio kraujo, vasarą skundėsi ir Klaipėdos universitetinė ligoninė.
