Priėmus naująją Šilumos ūkio įstatymo redakciją centralizuotai karštą vandenį gaunantiems gyventojams teko rinktis, ar jie vis dar nori, kad karštą vandenį jiems, kaip ir iki šiol, tiektų šilumos tiekėjas, ar karštu vandeniu pasirūpins savarankiškai. Pastarieji šilumą karštam vandeniui ruošti turi pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš vandens tiekėjo. Su kiekvienu tiekėju turi būti atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius namo apskaitos prietaisus už visą suvartotą vandenį ar šilumos energiją.
Sutartys dar nepasirašytos
Problemų kilo, nes daugumos Vilniaus daugiabučių bendrijų ar administruojančių bendrovių atstovai, nors ir pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, iki šiol nepasirašė naujųjų sutarčių su vandens ir šilumos tiekėjais. Teisės aktų, reglamentuojančių naująjį atsiskaitymo būdą, taip pat vis dar trūksta.
Anot UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovės Simonos Skalauskytės, pagal Energetikos ministerijos nurodymus šių namų gyventojai už suteiktas paslaugas privalėtų atsiskaityti pagal senąją tvarką, kai sąskaitas ir už šilumą vandeniui pašildyti, ir už vandenį pateikia šilumos tiekėjai. Tačiau „Vilniaus energija“ dabar iš jų renka mokestį tik už šilumą.
„Gyventojai turi išsirinkti namo atstovą, kuo greičiau pasirašyti su mūsų bendrove sutartį ir pradėti mokėti ne pagal butuose esančių skaitiklių, o pagal įvadinių namo skaitiklių rodmenis“, – sakė S.Skalauskytė.
Šiuo metu naujųjų sutarčių nepasirašiusių namų Vilniuje yra apie 730 (apie 70 sutartis jau pasirašė) – aut past.). Skola už vandenį auga jau ketvirtą mėnesį nuo gegužės 1-osios.
Nenorintiems, kad skolos už vandenį augtų, „Vilniaus vandenų“ atstovai pataria atšaukti apsisprendimą dėl savarankiško apsirūpinimo karštu vandeniu būdo ir laikinai grįžti prie iki šiol buvusiojo (kai namo karšto vandens tiekėjas buvo UAB „Vilniaus energija“), kol namą administruojanti įmonė arba namo savininkų bendrija sudarys reikiamas sutartis.
