Priėmus naująją Šilumos ūkio įstatymo redakciją centralizuotai karštą vandenį gaunantiems gyventojams teko rinktis, ar jie vis dar nori, kad karštą vandenį jiems, kaip ir iki šiol, tiektų šilumos tiekėjas, ar šilumą karštam vandeniui ruošti jie pirktų iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš vandens tiekėjo. Su kiekvienu tiekėju turi būti atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius namo apskaitos prietaisus. Tam būtina pasirašyti naujas sutartis tiek su šilumos, tiek su vandens tiekėjais.
Tačiau naująją atsiskaitymo tvarką reglamentuojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių teko laukti pusmetį – jos įsigaliojo tik nuo lapkričio 1 dienos. Taisyklėse įvardijama, kad antrąjį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkę vilniečiai privalo išrinkti savo atstovą, kuris su šilumos tiekėjais turi sudaryti sutartį dėl geriamojo vandens pašildymo, o su geriamojo vandens tiekėju – sutartį dėl geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo. Sutartis pasirašė ne visų daugiabučių atstovai. Antrąjį karšto vandens tiekimo būdą pasirinko apie 800 sostinės daugiabučių namų.
„Vilniaus vandenų“ atstovai ramina, kad skoloms sumokėti yra numatytas 12 mėnesių laikotarpis. „Jeigu susidarė skola, daugiabučio namo gyventojai per ateinančius 12 mėnesių atsiskaityti privalo su karšto vandens tiekėju (t. y. su UAB „Vilniaus energija“), o ne su geriamojo vandens tiekėju“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas.
„Vilniaus energija“ kurį laiką nenorėjo sutikti su tokia jiems primetama tvarka. Bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas teigė, kad jeigu įstatyme numatyta, jog apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra du, tai kodėl šilumos tiekėjas turėtų rinkti mokesčius, jeigu gyventojai iš jo karšto vandens neperka. Vis dėlto buvo priimtas laikinas sprendimas, kad kol visi daugiabučiai pasirašys naujas sutartis, gyventojai galės už karštą vandenį atsiskaityti senuoju būdu – su šilumos tiekėju.
