Šiemet Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), regis, pakilo iš dugno, tačiau, kaip teigia TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila, poreikio aplankyti mūsų šalį nejaučiama, rašo dienraštis „Verslo žinios“. T.Vaišvila teigia, kad galima atidaryti oro maršrutą su kažkokiu miestu, tačiau jeigu tame mieste nesireklamuojama, tos kryptys kaip atsirado, taip ir prapuola.
Turizmo tarybos pirmininko pavaduotojas Arnoldas Burkovskis tvirtina, kad iki šiol Lietuvoje buvo neaiškios konkrečios turizmo pozicijos. Jis teigia, kad iki šiol mūsų šalis neturi jokio sukurto veido, nes krūva institucijų dirbo kurdamos Lietuvos įvaizdį, o derinimo ir bendros krypties nebuvo.
„Lietuvos, kaip šalies, žinomumas per metus ne tik nepadidėjo, bet netgi sumažėjo. Laikotarpis, kai nebuvo skrydžių, turistų mintyse išbraukė Lietuvą“, – „Verslo žinioms“ sakė Žydrė Gavelienė, kelionių agentūros UAB „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė.
Valstybinio turizmo departamento direktorės pavaduotojas Juozas Raguckas teigia, kad praėjusiais metais Lietuva sulaukė 17,5 proc. mažiau užsienio turistų nei 2008 metais. Atvykstamojo turizmo pajamos taip pat sumažėjo 17 proc.
Svečiams atrasti Lietuvą trukdo ne tik rinkodara ir šalies savireklama. Vizų išdavimo klausimas užkerta kelią atvykti ne ES piliečiams, gana šiurkšti mokesčių politika mažina sektoriaus verslo konkurencingumą, o kartais atbaido ir svečius iš užsienio.
UAB „Stikliai“ prezidentas Romas Zakarevičius teigia, kad išvažiavo daug Lietuvoje gyvenusių užsienio įmonių vadovų, jie uždarė čia savo verslą dėl sunkiai nuspėjamos mokesčių politikos.
Šaliai kovojant dėl patrauklumo negalima užmiršti ir konkurencijos – per pastaruosius kelerius metus Latvijos sostinė tapo patrauklesnė dėl prieinamų kainų viešbučiuose ir restoranuose, Latvijos valdžia prabilo ir apie galimybę PVM sumažinti nuo 21 proc. iki 10 proc., o Ryga ėmė aktyviai reklamuotis. Oro bendrovės „airBaltic“ duomenimis, atvykstančių turistų srautas į Latviją praėjusių metų gruodį išaugo bent 11 proc. (iš Vokietijos), o suomių gruodį atvyko net 139 proc. daugiau nei 2008 metais.
T.Vaišvila pripažįsta, kad Rygos oro uostas dar 2005 metais pradėjo daryti tai, kas Vilniuje daroma dabar. „Būtų gerai, kad turizmo sektorius nedarytų tos pačios klaidos, kurią anksčiau darė Vilniaus oro uostas, nes pasivyti nutolusius kaimynus yra labai sunku“, – „Verslo žinioms“ sakė T.Vaišvila.
