-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 10 07

ŠMM neigia lenkų politiko pareiškimus apie neva ignoruojamą Švietimo įstatymą

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politiko, Vilniaus rajono vicemero Jano Gabrieliaus Mincevičiaus pareiškimą, esą Rytų Lietuvoje veikiančios lenkiškos mokyklos nepaiso ir neketina paisyti Švietimo įstatymų nuostatų dėl kai kurių dalykų dėstymo lietuvių kalba.
Vaidas Bacys
Vaidas Bacys / ŠMM nuotr

„Mes turime visai kitą informaciją. Tokios tendencijos, kad būtų nepaisoma Švietimo įstatymo, tikrai nėra“, – BNS penktadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Pasak jo, specialistai lankosi tautinių mažumų mokyklose, peržiūri ugdymo planus, analizuoja lietuvių kalbai skirtą valandų skaičių. Viceministro teigimu, kai kuriose pavienėse mokyklose kyla daugiau klausimų, bet apie įstatymo ignoravimą nekalbama.

Tuo metu neseniai kalbėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje J.G.Mincevičius pareiškė, esą įstatymas mokyklose ignoruojamas.

„Jau mėnesį, kai nepaisydamos įstatymo, visos lenkiškos mokyklos tėvų reikalavimu ir toliau moko vaikus lenkiškai. Ir toliau taip mokys nepaisydamos joms gresiančių sankcijų, nes kitaip neleis tėvai, kurie atidavė savo vaikus į lenkiškas mokyklas ir pasirašė su mokyklomis atitinkamą sutartį“, – pareiškė vicemeras tarptautinėje konferencijoje.

Jo kalba paskelbta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos interneto svetainėje.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys penktadienį BNS sakė, kad nors komitetas nuolat domisi, kaip tautinių mažumų mokyklose įgyvendinamas naujasis Švietimo įstatymas, jokių signalų dėl jo nevykdymo negavo.

„Visi piliečiai privalo vykdyti įstatymus, o grasinimai jų nevykdyti jau yra teisėsaugos institucijų dėmesio objektas“, – teigė parlamentaras.

„Gali būti, kad tai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo politikavimas, norint palaikyti įtampą, klaidinti visuomenę“, – svarstė V.Stundys.

Naujasis Švietimo įstatymas numato, kad lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose turi būti dėstomos pamokos, kai mokoma Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, pilietiškumo pagrindų. Kitus dalykus galima ir toliau dėstyti tautinės mažumos kalba, tačiau Lietuvos lenkų politikai reikalauja atšaukti šias nuostatas.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pakeitimais tiesiog artėjama prie Europos standartų – vidutiniškai Europoje tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40 proc. programų valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.

Analogiška tvarka galioja ir Lenkijoje, kur gyvenantys lietuviai lietuviškose mokyklose dalį dalykų mokosi valstybine lenkų kalba.

Lietuvos pareigūnai sako, kad naujasis įstatymas leis tautinėms mažumoms geriau išmokti lietuvių kalbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius