S.Muravjovas: lietuviai bijo būti geri šalies piliečiai

„Lietuviai duoda kyšį, kai supranta, kad tai pagreitins ar palengvins tam tikrą sprendimą ir būtų linkę to nedaryti, jeigu iš jų to nereikalautų, – 15min.lt sakė S.Muravjovas. – Kita vertus, taip pat pastebime, kad žmonės vis labiau tampa pasiruošę dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Jeigu atsiranda šioks toks noras, privalai padaryti taip, kad žmonės turėtų galimybę pasireikšti. Jiems reikia įrankių, jiems reikia žinių“.

TILS vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai įsitikinę, jog korupcija mūsų šalyje egzistuoja ne dėl tam tikrų kultūrinių tautos savybių, atėjusių iš praeities paveldo, bet todėl, kad Lietuvoje apskritai trūksta demokratinio valdymo ir vyrauja savotiškas moralinis nuosmukis.

„Lietuvoje yra per mažas baudžiamumas. Šalies piliečiai mano, kad korupcija įtariamiems asmenims vienaip ar kitaip pavyks išvengti bausmių. Matome, kad labai dažnai žmonės net nežino, ką jie gali daryti, kad situacija pasikeistų. Jie bijo įsitraukti į pilietinę akciją, bijo būti tie geri šalies piliečiai, kurių norime turėti kuo daugiau. Tyrimų rezultatai rodo, kad dažnas žmogus mano, kad jis gali sulaukti sankcijų ar bausmių dėl įsitraukimo į pilietinę akciją ar iniciatyvą. Bet tu negali bijoti būti geras savo šalies pilietis“, – savo mintimis su 15min.lt dalinosi S.Muravjovas.

Nenumatytos ilgalaikės priemonės

TILS vadovo įsitikinimu, Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama ilgalaikėm kovos su korupcija priemonėm. Esą nors neretai išgirstame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė vieną ar kitą neskaidriais ryšiais įtariamą pareigūną, ilgalaikio dėmesio antikorupcijai šalyje nėra.

Šalies piliečiai mano, kad korupcija įtariamiems asmenims vienaip ar kitaip pavyks išvengti bausmių. Matome, kad labai dažnai žmonės net nežino, ką jie gali daryti, kad situacija pasikeistų. Jie bijo įsitraukti į pilietinę akciją, bijo būti tie geri šalies piliečiai, kurių norime turėti kuo daugiau.„Mūsų žiniomis, STT kasmet antikorupciniam švietimui skiria tik 2–3 proc. savo biudžeto. Švietimo ir mokslo ministerija antikorupciniam švietimui apskritai neskiria ypatingo dėmesio. Tačiau neužtenka tik žinoti, kad korupcija yra blogai, o skaidrumas yra gerai. Žmonės turi žinoti, ką su tuo gali daryti. Turi žinoti, kad ši problema susijusi ne tik su valstybės pareigūnais, bet liečia kievieną iš mūsų“, – sakė S.Muravjovas.

Jo nuomone, tai, kad valstybė neskiria daugiau dėmesio skaidrumo, antikorupcijos, gero valdymo klausimams ir nesistengia jaunimui įdiegti tam tikrų vertybių, yra trumparegiškumo požymis.

Organizuoja antikorupcinę stovyklą

Antikorupcinio švietimo šalyje trūkumas pagimdė idėją Vilniuje surengti tarptautinę antikorupcinę vasaros mokyklą. Ši idėja kilo TILS, tačiau S.Muravjovas pažymėjo, kad dėmesys jaunimui ir antikorupciniam švietimui yra vienas iš svarbiausių viso tarptautinio TI tinklo prioritetų.

„Šiuo atveju reikėjo, kad kažkas nuspręstų tai galų gale padaryti. Mes tai inicijavome, tačiau organizavome su TI tarptautinio tinklo kolegomis. Neatsitiktinai tai nėra vien tik TI Lietuvos skyriaus stovykla, bet TI tarptautinio tinklo vasaros mokykla, vykstanti Vilniuje“, – sakė S.Muravjovas.

Savaitę truksianti antikorupcinė vasaros mokykla prasidės liepos 5 d. Tai bus pirmasis tokio pobūdžio ir masto pasaulinio TI tinklo renginys Europoje, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti jaunimą domėtis geriausia antikorupcine ir skaidrumo praktika, padėti geriau suprasti patį korupcijos reiškinį, suteikti konkrečių praktinių žinių, kaip aktyviai kurti skaidrią ir atskaitingą visuomenę bei padėti patikėti savo jėgomis siekiant permainų.

Atrinkti gabiausi

Šiemet į vasaros mokyklą suvažiuos apie 70 studentų iš 12 valstybių. Pasak S.Muravjovo, nemažo konkurso metu, per kurį organizatoriai sulaukė paraiškų iš 14 regiono valstybių ir net tokių šalių, kaip JAV, Mongolijos ir Maroko, atrinkti patys gabiausi. „Studentai buvo atrinkti su tikslu, kad mokykloje atsidurtų patys geriausi iš tų, kurie susidomėjo ir pateikė paraiškas. Visose šalyse turėjome 5–6 kandidatus į vieną vietą, todėl atrinkinėjome pagal jų akademinius, gyvenimo pasiekimus, motyvaciją. Neabejojame, kad kitą savaitę į Vilnių atvyks geriausi“, – sakė TILS vadovas.

Jo nuomone, dažniausiai į vasaros stovyklas ir panašaus pobūdžio renginius atvažiuoja motyvuoti žmonės, todėl TILS tikisi kitą savaitę išvysti „būsimus regiono lyderius, kurie formuos viešąją politiką ir aktyviai dalyvaus viešame gyvenime. Nes iš jų gyvenimo aprašymo jau dabar matyti, kad jie tam skiria nemažai dėmesio“.

Šiemet į vasaros mokyklą suvažiuos apie 70 studentų iš 12 valstybių. Pasak S.Muravjovo, nemažo konkurso metu, per kurį organizatoriai sulaukė paraiškų iš 14 regiono valstybių ir net tokių šalių, kaip JAV, Mongolijos ir Maroko, atrinkti patys gabiausi.Pasak S.Muravjovo, šiemet daugiausia iniciatyvos dalyvauti renginyje parodė vyresnių kursų teisės, politikos ir kitų socialinių mokslų fakultetų studentai.

Atrenkant dalyvius šiais metais nuspręsta didžiausią dėmesį skirti posovietinės Europos dalies šalims: Baltarusijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Moldovai, Rusijai ir Ukrainai. Šių šalių studentai galėjo gauti pilną dalyvio stipendiją, o visiems, sėkmingai išklausiusiems mokyklos kursą, bus įskaityta 1,5 ECTS kreditų.

Atvyksta gausus būrys ekspertų

Vasaros mokyklos dalyviams paskaitas skaitys pripažinti viešojo ir privataus sektorių ekspertai. „Lektoriai atrinkti atsižvelgiant į tai, kad norime studentams pasiūlyti susipažinti ne vien su teorija, kaip reikėtų kovoti su korupcija, arba kas tai yra, bet ir įgyti tam tikrų praktinių žinių. Į renginį atvyksta ne tik Europos, Centrinės Azijos ar Amerikų TI regionų vadovai, bet ir buvęs pasaulinės privataus sektoriaus antikorupcijos programos vadovas Jermynas Brooksas, – vardijo S.Muravjovas. – Kita vertus, turime ekspertų, kurie apskritai yra savo sričių guru. Pavyzdžiui, Tony Bowdenas, kuris yra vienas iš socialinės žiniasklaidos ir IT socialinių priemonių srityje švyturių. Jis ves paskaitą apie tai, kaip žmonės gali įsitraukti į sprendimų priėmimą, į šalies valdymą per internetą“.

Mykolo Romerio universitete penkias dienas truksiančio paskaitų ir diskusijų anglų kalba ciklo metu klausytojai išgirs pranešimus apie svarbiausius regioninę specifiką atspindinčius klausimus: nuo viešųjų pirkimų skaidrumo skatinimo iki elektroninės demokratijos skaidrumo iniciatyvų.

„Šis renginys turi būti ir apie turinį, ir apie tikėjimą. Nes mes matome, kad dažnai žmonės netiki tuo, kad jie iš tiesų gali kažką padaryti. Jie bijo, jie nesupranta, ar iš tiesų tai gali suveikti. Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, kad jie tikrai gali dalyvauti visuomenės gyvenime. Yra įrankių, kurių pagalba jie gali būti išgirsti. Jie neturėtų bijoti imtis atsakomybės ir užduotis tuomet tampa be galo paprasta“, – pabrėžė S.Muravjovas.