„Šiuo metu jokie teisės aktai nereglamentuoja atsakomybės už smurtavimą šeimoje. Net baudžiamajame kodekse smurtas privačioje erdvėje yra kvalifikuojamas kaip ir bet koks kitas smurtas. Už jį asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, jei yra nukentėjusiojo skundas ar prokuroro reikalavimas, – situaciją apibūdino ministras R. Palaitis. – Deja, realios bausmės smurto privačioje erdvėje atvejais beveik niekada netaikomos – šeimos nariai dažnai bijo smurtautojo ir pareiškimo policijai nerašo. Todėl teisėsaugos pareigūnams surištos rankos – jie tiesiog neturi teisės kištis į „šeimos“ reikalus. Dėl tokios situacijos kasmet nukenčia daugybė moterų ir vaikų. Manau, reikia pagaliau sutvarkyti teisinę bazę, nes vien tik laikinu prieglobsčiu ir reiškiamu susirūpinimu smurto šeimose aukoms mažai padėsime“, – sako ministras R. Palaitis.
Pasak ministro, šiuo metu vienintelė policijos priemonė nuolat prieš šeimos narius ranką keliantiems asmenims, kurių veiksmai nėra oficialiai apskundžiami, yra įspėjimas. Būtent šią teisinę spragą ir norima panaikinti naujai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamu Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymu ir Vidaus reikalų ministerijos parengtomis ATPK pataisomis, kuriomis nustatomos nuobaudos už įstatymo nesilaikymą.
ATPK siūloma nustatyti, jog Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo pažeidimas –nustatyto įpareigojimo laikinai išsikelti, nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių nesilaikymas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Be to, ministro R. Palaičio nuomone, patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų viešinimas darytų ir prevencinį poveikį, t. y. dalį potencialių pažeidėjų sulaikytų nuo smurtavimo.