-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2014 05 27

Sociologų atsakas į Gedimino Kirkilo kaltinimus: „Už ką balsuos Europos Parlamento rinkimuose žmonių neklausėme“

Vakar  paaiškėjus galutiniams rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, socialdemokratų partija  dėl savo nesėkmės apkaltino sociologus, neva jie pateikė netikslius ir per daug optimistinius duomenis apie jų partiją.
Rasa Ališauskienė
Rasa Ališauskienė / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad nereikia tuo stebėtis, nes tyrimai rodo kintančią žmonių nuomonę.
 
„Tyrimai atliekami nuolat, jie rodo kintančią žmonių nuomonę. Jeigu norime sulyginti apklausų duomenis su rinkimų rezultatais, tai reikėtų lyginti, visų pirma, su vadinanamais exit‘o tyrimais, t.y. išėjusių iš rinkimų apylinkių žmonių apklausų duomenimis, matyt, apie tai ir kalba Gediminas Kirkilas. Tada tikrai rezultatai skiriasi maždaug vienu procentu.  Tokius tyrimus mes irgi atliekame, tik dažniausiai ne Lietuvoje, nes čia jie nelabai turi prasmę, kadangi realūs rezultatai paaiškėja labai greitai“, – sakė ji.

„Jeigu kalbėsime apie kitus tyrimus, kurie yra atliekami iki rinkimų, tai dažniausiai paskutiniai tyrimų rezultatai būna skelbiami mėnesį prieš rinkimus. O rinkiminė kampanija kažkur ir įsibėgėja tokiu metu.  Natūralu, kad kampanija daro tikrai didelę įtaką žmonių apsisprendimui ir būtų netgi keistoka, jei tie duomenys sutaptų su rinkimų rezultatais. Tai reikštų, kad paskutinį mėnesį partijos ar kandidatai nieko neveikė ir nesugebėjo paveikti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė sociologė.

Apie EP rinkimus nė neklausė

Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Sprinter“ vadovas Ignas Zuokas tokius G. Kirkilo kaltinimus vertina kaip  partijos propagandos skyriaus pareiškimą.

Europarlamento rinkimų tyrimų mes nedarėme, kur būtų klausiama žmonių, už ką jie žada balsuoti, – sako I.Zuokas.

„Visų pirma, Europarlamento rinkimų tyrimų mes nedarėme, kur būtų klausiama žmonių, už ką jie žada balsuoti. Antras dalykas, prieš Europos Parlamento rinkimus buvo Prezidento rinkimai, o Europarlamento rinkimai buvo tarsi podukros vietoje. Praktiškai visas sociologų ir žurnalistų dėmesys buvo Prezidento rinkimams. Tai ką mes nustatėme, ir pirmojo rinkimų turo rezultatai neatitiko vos vienu procentu“, – pabrėžė jis.
 
Socialdemokratai, pasak sociologo, turėjo žaisti dvigubą žaidimą, nes jų kandidatas Zigmantas Balčytis dalyvavo ir Prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose, o pastarieji buvo tarsi antrame plane.
 
„Galbūt neužteko jėgų. Kai kitos partijos galėjo ramiai ir nuosekliai dirbti, atkreipdamos dėmesį į savo privalumus. Tuo tarpu socialdemokratai koncentravosi į prezidento rinkimus. Tas pats kandidatas negalėjo kalbėti ir kaip būsimas prezidentas, ir kaip kandidatas į Europos Parlamentą“, – situaciją aiškino sociologas.
 
R. Ališauskienės tikinimu,  visi jų atliekami tyrimai rodo tik tendencijas, simpatijas, startines pozicijas, į ką turėtų atkreipti dėmesį politikai. Socialoginis tyrimas, pasak pašnekovės,  negali būti nei teisingas, nei neteisingas.

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius