Tuo metu šis fondas visiškai tenkino socialinius žmonių poreikius.
Nepriklausomoje Lietuvoje minėtas fondas buvo pervadintas į „Sodrą“, kurios biudžetą, kaip ir anksčiau, sudaro atskaitymai nuo darbo užmokesčio fondo pagal patvirtintą tarifą.
Tačiau bėgant metams Vyriausybės pavedimu „Sodrai“ buvo deleguota vykdyti daug naujų funkcijų, kaip antai - našlių pensijų, specialiųjų poreikių tenkinimo pašalpų, motinystės ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimas, nedidinant atskaitymų į biudžetą tarifo.
Taip susidarė dirbtinis „Sodros“ biudžeto deficitas, nes motinystės ir nedarbo draudimo išmokos neturi nieko bendra su socialine samprata, jų mokėjimas „Sodrai“ tapo nepakeliama našta.
Motinystės išmokos priklauso ne socialinei sričiai, o valstybės vykdomai politikai, siekiant skatinti jaunas šeimas susilaukti daugiau vaikų ir pagerinti demografinę valstybės padėtį. Todėl šios išmokos turi būti mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Nedarbo draudimo išmokų mokėjimas taip pat išplaukia iš pasaulinės ekonominės krizės padarinių ir neapdairios Vyriausybės politikos, vykdomos verslo (pirmiausia vidutinio ir smulkiojo) atžvilgiu, didinant verslininkams esamus mokesčius ir apkraunant juos papildomais. Dėl to daug verslo įmonių žlunga, žmonės masiškai atleidžiami iš darbo, jiems tenka mokėti nedarbo draudimo išmokas. Taigi šios išmokos taip pat yra išimtinai valstybės, o ne socialinės srities problema, todėl jos turi būti mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Jeigu išlaisvinsime „Sodros“ biudžetą nuo motinystės ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo, jis nebebus deficitinis, todėl nebereikės kalbėti apie socialinių išlaidų mažinimą. Vyriausybei galiausiai reikėtų apsispręsti: arba atleisti „Sodrą“ nuo jai nebūdingai deleguotų funkcijų, arba atitinkamai padidinti atskaitymų į biudžetą tarifą.
Esant dabartinei situacijai, mažinti pensijas, mokamas iš „Sodros“ biudžeto, būtų nusižengimas Konstitucijai.
