Jau dvejus metus klausimų turintys gyventojai gali skambinti į „Sodros“ informacijos centrą (SIC) trumpuoju numeriu 1883. Linija – populiari, kaip skelbia „Sodra“, per antruosius veiklos metus SIC konsultantai suteikė daugiau kaip 440 tūkst. konsultacijų, o bendra jų trukmė buvo 18,3 tūkst. valandų, arba 763 paros.
Pokalbiai – mokami
Šie pokalbiai nėra nemokami. Jų kaina priklauso nuo ryšio operatoriaus įkainių. Jie skelbiami „Sodros“ interneto puslapyje.
Tarkim, skambinant iš TELE2 minutė pokalbio kainuos 15 ct ir jokio sujungimo mokesčio, iš TEO – 27 ct už minutę ir 15 ct sujungimo mokestis, iš „Omnitel“ – 29 ct už minutę ir 15 ct sujungimo mokestis, iš „Bitė“ – 30 ct ir 15 ct sujungimo mokestis.
Tačiau Seimo narys, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad mokesčio iš viso neturėtų būti.
„Pats sąmoningai paskambinau ir iš karto išgirdau: „Jūs paskambinote padidinto tarifo telefono numeriu“. Jautiesi lyg paskambinęs į kokią „Čili picą“ ar kitokią panašią įstaigą. Juk šio telefono paskirtis yra informuoti žmones, kuriems reikalingos socialinės išmokos – skambina dėl pašalpų, dėl pensijų pasiteirauti. „Sodra“ iš esmės atlieka socialinę funkciją ir tai visiškai nesuderinama su tos malonios moters balsu, kuris kalba paskambinus tuo numeriu“, – teigė E.Masiulis.
„Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis tvirtina, kad skambinti galima ne tik trumpuoju numeriu 1883, bet ir ilguoju (8 5) 250 0883, o skambinant juo pokalbis kainuos tiek pat, kiek skambinant į bet kurį kitą laidinį telefoną.
Nemokamų valdžios paslaugų nebūna?
„Kaip žinote, nemokamų paslaugų nebūna. Už pokalbį moka arba skambinantysis, arba visi socialinio draudimo įmokų mokėtojai ir išmokų gavėjai. Net ir tie, kurie niekada neskambina. Net ir tie, kurie galbūt gyvena prasčiau nei „mažas pajamas turintis bedarbis“, – tvirtino M.Žilionis.
Kaip žinote, nemokamų paslaugų nebūna. Už pokalbį moka arba skambinantysis, arba visi socialinio draudimo įmokų mokėtojai ir išmokų gavėjai, – sakė M.Žilionis.
Tačiau E.Masiulis situaciją mato kitaip. „Sodra“, turėdama tokius didelius išteklius, šitoje vietoje galėtų suorganizuoti taip, kad linija būtų nemokama. Juk daug nevyriausybinių organizacijų yra įsteigusios nemokamas linijas, tuo tarpu „Sodra“, kuri turėtų tarnauti mūsų socialinio skurdo mažinimui, iš tų žmonių, kad ir ne po daug, bet papildomai pareikalauja sumokėti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis sutinka, kad už paslaugą vis tiek kas nors privalės sumokėti, bet tai nebūtų milijoninės sumos, tad „Sodra“, norėdama ir siekdama gerinti savo įvaizdį, tiek pinigų tikrai sugebėtų surasti sutaupydama kitur.
„Audito komitete trečiadienį mes svarstėme 2013 metų „Sodros“ biudžeto vykdymo ataskaitą, tai ten, pavyzdžiui, paaiškėjo tokie dalykai, kad pensijas užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams „Sodra“ moka ne litais, o tos šalies valiuta, kur tie piliečiai šiuo metu gyvena. O keitimo visas išlaidas sumoka ne tas pilietis, o „Sodra“ iš tų pačių biudžeto pinigų. Tam „Sodra“ kažkodėl randa pinigų, nors metams ši paslauga iš viso fondui kainuoja 800 tūkst. Lt, o elementariai įvesti nemokamą telefono liniją pinigų nėra“, – piktinosi Seimo narys.
Kainuotų 0,6 mln. Lt
„Sodra“ yra oficialiai skelbusi, kad per metus išlaikyti informacinį centrą jai kainuoja 200 tūkst. Lt. M.Žilionio pateikti duomenys rodo, kad skaičiuojant vidutinį operatorių taikomą sujungimo mokestį (0,15 Lt), vidutinį minutės įkainį (0,25 Lt) ir vidutinę trukmę (2,65 min.), tai vidutiniškai vienas skambutis kainuoja 0,775 Lt.
„Taigi visi dirbantieji, visi pensijų ir pašalpų gavėjai už „nemokamus“ skambučius (beje, ir už tokius, kai skambinantysis nori papasakoti apie dujų terminalą arba pasipiršti konsultantei) papildomai būtų sumokėję daugiau kaip 0,6 mln. Lt“, – tvirtina „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene.
„Sodros“ informacinis centras, į kurį galima paskambinti trumpuoju telefonu 1883, pradėjo veikti 2012 metų spalio pirmosiomis dienomis.
