L.Rožuko bendrovei „Verubė“ priklausančią kaimo turizmo sodybą Trakų rajone ten dirbę žmonės vadina arklių konclageriu. Anot jų, čia kankinasi ir kiti neprižiūrimi gyvuliai. Apie chaosą, vyraujantį L.Rožukui priklausančioje sodyboje, „15min“ pranešė ten jodinėti vykdavęs vilnietis Jonas Žilinskas. Jis pasakojo, kad žirgai minėtoje sodyboje neprižiūrimi, negauna normalaus maisto, o per šalčius buvo laikomi lauke esančiame metaliniame aptvare, į kurį kartais susižalodavo.
„Prasidėjus šalčiams klausėme, kodėl ne viduje. Sakė, kad pripras, nes visi pririšti lauke stovi. Tačiau žirgams nuo šalčio tino kojos“, – kalbėjo J.Žilinskas. Vyras sakė, jog visai neseniai iš L.Rožuko išpirko vieną žirgą. Pasak jo, tą žirgą L.Rožukas lapkritį gavo dovanų, bet visai jo neprižiūrėjo. „Išpirkome, nes gaila pasidarė“, – sakė J.Žilinskas. Pasak jo, L.Rožukas norėjo žirgą „atiduoti mėsai“, tačiau gydomas ir prižiūrimas kitame žirgyne jis sparčiai taisosi.
Ar veterinarijos tarnyboje įstatymiškai nustatyta, kas tai yra „tvarkinga aplinka“, „deramas pašaras“, „avies, žirgo ar karvės liesumas“? – retoriškai klausė L.Rožukas.Kad L.Rožuko sodyboje gyvuliams riesta, „15min“ patvirtino Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Bertašius.
Pašnekovo teigimu, sodybos savininkui už veterinarinių higieninių reikalavimų nesilaikymą skirta 200 Lt bauda. Anksčiau L.Rožukas yra baustas 100 Lt bauda už nesuženklintų avių laikymą. Pasak A.Bertašiaus, visi gyvuliai turi būti laikomi aptvaruose, turėti pašaro, būti suženklinti. L.Rožukas, anot A.Bertašiaus, laiko neženklintas avis, neturi pašarų arkliams. „Atvežė avižų, bet jos supelijusios“, – sakė viršininkas.
Pasak jo, tarnybos darbuotojai praėjusią savaitę buvo nuvykę į sodybą. Ten jie aptiko sulysusius arklius, su jais besiganančias avis, netvarkingą aplinką. „Aplink vieni šiukšlynai“, – sakė A.Bertašius. Jo teigimu, apie nepriežiūrą – liesus arklius, gimstančius negyvus ėriukus – tarnybai pranešė „vienas pilietis“.
L.Rožukas: idealiau nebūna
Pats L.Rožukas jam skirtus klausimus prašė atsiųsti faksu. „Ar veterinarijos tarnyboje įstatymiškai nustatyta, kas yra „tvarkinga aplinka“, „deramas pašaras“, „avies, žirgo ar karvės liesumas“?“ – atsakydamas raštu retoriškai klausė ūkininkas L.Rožukas. Jo teigimu, visi gyvuliai ganosi palaidi, turi prieauglį ir priėjimą prie vandens.
L.Rožuko sodyboje kenčia ne tik gyvuliai, bet ir darbuotojai. Prastomis darbo sąlygomis skundėsi ten dirbę Henrikas ir Vida. Jie susiviliojo laikraštyje rastu skelbimu, kuriame buvo rašoma, jog sodybai prižiūrėti reikia darbininkų.
Vyras ir moteris aiškino, kad L.Rožuko sodyboje dirbo nuo balandžio 17 dienos iki praėjusios savaitės, kol trūkus kantrybei nusprendė išeiti.
 |
| L.Rožukas pagarsėjo savo pasijodinėjimais po Vilnių. |
Henrikas pasakojo, kad tekdavo dirbti nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro. „Neįmanomi krūviai. Po 15 valandų ant kojų, Jėzau, Marija“, – dejavo vyras.
Tiek jis, tiek Vida sakė, jog teko rūpintis pirtimi, gyvuliais ir į sodybą atvykusiais klientais – kartais net naktį tekdavo keltis kurti pirtelės ar iki namukų palydėti vėlai atvažiavusius klientus.
„Nežinau, ką pasakyti – ten buvo gryna vergovė“, – drebančiu balsu „15min“ guodėsi Vida. Moteris pridūrė, kad nei ji, nei Henrikas negavo viso sutarto atlygio už atliktus darbus. „Pinigėlius gavome tik už gegužę, o už tai, ką dirbom balandį, mums nesumokėjo“, – kalbėjo Vida.
Neigia skolą
„Žmonės atėjo, padirbo porą savaičių, jiems niekas netiko, nepatiko ir išėjo“, – „15min“ paaiškino bendrovės „Verubė“ direktorė Alma Gutarevienė. Ji sakė dėjusi visas pastangas, kad darbuotojai pasiliktų, nes skirtus darbus atlikdavo gerai.
„Jie nepageidavo pasilikti, ir viskas. Moteris sakė turinti šeiminių reikalų. Vyras sakė, kad jam krūvis per didelis, kad pavargsta“, – kalbėjo direktorė. Jos teigimu, Vida ir Henrikas „Verubėje“ dirbo nuo gegužės, o ne nuo balandžio mėnesio, kaip patys sakė. A.Gutarevienė neigė, neva darbuotojams nesumokėtas visas priklausantis atlyginimas. „Kurį laikotarpį buvo įdarbinti, tiek jiems ir sumokėta“, – sakė direktorė.
