Daugelis sostinės paminklų gerokai apleisti, rašo „Lietuvos žinios“. Yrantys pamatai, pro kuriuos skverbiasi žolė, pažaliavęs varis, paukščių apdergtos skulptūros, įvairūs piešiniai bei užrašai rėžia akį ne tik vilniečiams, bet ir sostinės svečiams.
Literatūros klasikės Žemaitės skveras Gedimino prospekte vakarais tampa išgertuvių vieta, o rytais komunalininkams tenka kuopti krūvas šiukšlių.
Petras Cvirka ant išpaišyto postamento stovi pažaliavusiais plaukais. „Susidaro įspūdis, kad mieste nėra pagarbos nei paminklų kūrėjams, nei pačiai kultūrai“, – piktinosi kalbinta Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas tegalėjo konstatuoti, kad šiemet paminklų priežiūros ir valymo eilutė sostinės biudžete yra visai išbraukta. Paklausus, ar kokie nors darbai vis dėlto atliekami, valdininkas atšovė, kad nesant lėšų nėra ir galimybės rūpintis paminklais. Skverus, kuriuose stovi paminklai, prižiūri aplinkos tvarkymo ir želdynų priežiūros seniūnijų rangovai.
Pasak A.Visocko, daugelis paminklų sostinėje yra „normalios būklės“, išskyrus sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto, kurias restauruoti būtina, tačiau paminklų valymo darbų nenumatyta. „Kada nors gal bus nuvalyta, tačiau tikrai ne šįmet“, – teigė A.Visockas.
Paveldosaugininkai tikina, kad beveik visuose šalies miestuose esantys apleisti paminklai – didžiulė, bet išsprendžiama problema. VKPK pirmininkė G.Drėmaitė tvirtino, kad sostinės valdžia ne ką tesupranta apie paminklų priežiūrą.
Pasak paveldosaugininkės, norint palaikyti paminklų estetinį vaizdą, net ir mažiausiomis sąnaudomis užtektų dukart per metus pasitelkti restauratorių ir objektus tiesiog nuplauti cheminėmis medžiagomis. „Pasistatai kopėčias, pasiimi skudurą ir nuplauni. Nematau čia daugiau jokios problemos“, – pabrėžė G.Drėmaitė.
Anot jos, miesto valdžios atstovai ne kartą yra sakę, kad paminklų priežiūrai ir restauracijai reikia itin daug lėšų, tačiau paveldosaugininkė nelinkusi su tuo sutikti.
„Galima visa tai padaryti ir be didžiulių pinigų, trūksta tik noro ir kompetencijos šį darbą atlikti. Mieste restauracijos specialistų tikrai netrūksta. Kai valdžioje atsiras supratimas apie kultūrą, o ne įsivaizdavimas esant kultūros sostine, tuomet situacija gal kiek pasikeis“, – reziumavo G.Drėmaitė.
