Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sostinės policininkai – švelnesni

Per tris šių metų mėnesius Vilniaus gatvių duobėse savo automobilius apgadino 341 vairuotojas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Per tris šių metų mėnesius Vilniaus gatvių duobėse savo automobilius apgadino 341 vairuotojas.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus policija nuo metų pradžios užfiksavo 341 atvejį, kai į miesto gatvėse atsivėrusias duobes įvažiavę vairuotojai apgadino savo automobilius. Tačiau kitaip nei Kauno kolegos, įregistruoti įvykio atvykę sostinės policininkai neieško būdų, kaip iš nelaimėlio vairuotojo išpešti pinigų.

Kauniečiai jau spėjo įsitikinti: įvažiavai į duobę – sėdėk ir tylėk. Mat kviesti policiją ir prašyti pažymos, kuri padėtų iš draudimo bendrovės išsireikalauti žalos atlyginimo,  ne visada gera išeitis. Mat Kauno policininkai nesidrovėdami į duobę įlėkusiems  vairuotojams išrašo baudą. Motyvas – vairuotojas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki kliūties.

Nubausti ne taip paprasta

Sostinės pareigūnai tikina taip nesielgiantys. Vilniaus kelių valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Egidijaus Tučio teigimu, Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu eismo įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelio įrenginiai ar kita, o tik eismo įvykį sukėlusio vairuotojo transporto priemonė, vairuotojo nėra už ką nubausti.

Policijos pareigūnai galėtų nebent nubausti dėl kito Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio pažeidimo, esą vairuotojas neatsargiai vairavo.

„Kelių eismo taisyklėse yra pasakyta – jeigu atsirado kliūtis ir vairuotojas galėjo ją pastebėti, reikia bandyti tą kliūtį apvažiuoti. Tačiau tada ir reikia atkreipti dėmesį, ar važiuota tamsiu paros metu, ar gatvės ruožas buvo apšviestas, ar duobė buvo paženklinta. Yra daug niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti norint vairuotoją patraukti administracinėn atsakomybėn“, – aiškino E.Tučis.

Niekam nieko nekompensavo

Sostinės gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas pasakojo sulaukęs apie 30 vairuotojų, kurie reikalavo atlyginti dėl duobėtų gatvių patirtą žalą. Dauguma jų kreipėsi dar vasario mėnesį, nes per kovą pavojingiausios duobės jau buvo užlopytos.

„Niekam nieko nekompensavome. Juk tiek daug informacijos buvo apie tai, kad gatvės duobėtos, nėra ko lakstyti kaip akis išdegus. Todėl mes geruoju tikrai niekam nemokėsime, nebent teismo sprendimu. Akivaizdžiai matome, kad yra norinčiųjų piktnaudžiauti, gudrauti“, – tvirtino A.Vilūnas.

„Grindos“ direktorius pasakojo atlikęs eksperimentą. Jo metu dvi savaites po miestą važinėjo ne savo visureigiu, o lengvuoju automobiliu.

„Niekur neįlėkiau, nors tikrai esu iš tų vairuotojų, kurie mėgsta greitai važinėti. Pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad 85 proc. vairuotojų įkliūna per savo žioplumą ir neatsargumą. Kai kur duobės buvo tikrai didelės, bet jeigu važiuosi normaliai, 50 km/h, saugodamasis, viskas bus gerai“, – vairuotojus mokė A.Vilūnas.

Draudikai skaičiuoja nuostolius

Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ekspertai pastebi, kad šiais metais eismo įvykiai, kai automobilis buvo apgadintas įvažiavus į duobę, pradėti registruoti anksčiau – vasario mėnesį užfiksuota bemaž tiek pat įvykių, kaip pernai kovą. Įprastai kovas ir balandis yra vadinamieji „duobių sezonai“. Daugiausia įvykių šiemet registruota Kaune, Vilnius – antroje vietoje.

Dažniausiai tokių įvykių metu, draudikų žiniomis, nukenčia su automobilio važiuokle susijusios dalys – aplankstomi ratai, prakertama padanga, pažeidžiama važiuoklė. „PZU Lietuva“ 2011 m. sausį–vasarį užfiksavo 59 įvykius, buvo išmokėta ir rezervuota 68,6 tūkst. Lt, o vidutinė žala siekė 1,2 tūkst. Lt. Pernai įvykių tuo pačiu metu užfiksuota 64, o vidutinė žala siekė 1,3 tūkst. Lt.

„Vidutinė žala šiemet šiek tiek mažesnė, bet iš esmės nuostolių dydis labai svyruoja, priklausomai nuo konkrečių pažeidimų. Štai pernai išmokėjome 26 tūkst. Lt „Volkswagen Touareg“ savininkui už duobėje sugadintą automobilio važiuoklę ir priekinį bamperį. Esame fiksavę įvykį, kai duobėje buvo sugadintas naujo automobilio ratlankis, vien jo vertė siekė 2 tūkst. Lt. Dažnai po tokių eismo įvykių automobilius tenka išgabenti iš įvykio vietos, tai irgi padidina išmokos sumą“, – teigė „PZU Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.

Piktnaudžiavimo atvejų draudikai teigia kol kas neužfiksavę. Tačiau vairuotojams, apsidraudusiems savanorišku kasko draudimu, kurių automobilis nukenčia įvažiavus į duobę, patariama kviesti policiją ir įregistruoti įvykį. Dėl nuostolių atlyginimo draudikas į kelininkus gali kreiptis tik remdamasis policijos pažyma. Tada vairuotojui būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir išsaugota jo drausmingumo kategorija.

Komentarai
Temos Grinda, UAB
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min