Susitikimo metu aptarta suėmimo taikymo praktika ir įstatymų, reglamentuojančių jo taikymo pagrindus bei sąlygas, tobulinimo galimybės ir kryptys. Problema ta, kad šiuo metu suimti asmenys neretai ilgą laiką laikomi perpildytuose izoliatoriuose netinkamomis sąlygomis, o lėšų joms gerinti trūksta. Aptariant šią problemą, taip pat svarstyta ar kardomoji priemonė – suėmimas visuomet yra taikoma tik tuomet, kai tai būtina, praneša Teisingumo ministerija.
Generalinė prokuratūra artimiausiu metu išanalizuos suėmimo taikymo praktiką ir kartu su Teisingumo ministerija apsvarstys galimybę tobulinti Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias suėmimo taikymo pagrindus ir sąlygas
Susitikimo metu sutarta siekti, kad suėmimas būtų taikomas tik labai atidžiai įvertinus jo skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas aplinkybes. Ši priemonė turėtų būti taikoma tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti taikomo apribojimo tikslų – kad nebūtų trukdoma ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme ar nuosprendžio įvykdymui, būtų užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms ir kita. Asmeniui vienu metu gali būti taikoma keletas švelnesnių priemonių – namų areštas, dokumentų paėmimas, pasižadėjimas neišvykti, periodinė registracija policijoje ir pan. „Jų visiškai pakaktų tais atvejais, kai nėra realios būtinybės asmenį laikyti suimtą. Tai padėtų sumažinti skundų skaičių dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuomet suimti asmenys laikomi netinkamomis sąlygomis perpildytuose tardymo izoliatoriuose ar per ilgai. Tai yra ir teisinė, ir ekonominė problema“, – teigia teisingumo ministras.
Statistika rodo, kad praėjusiais metais suėmimas buvo pritaikytas beveik 1800 asmenų.
Daugiausia suimta asmenų, kurie yra kaltinami nužudymu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, įtariami įvykdę vagystes, plėšimus ir pan. Iš viso laisvės atėmimo bausme pernai nubausti 6347 asmenys, 8 iki gyvos galvos.
