Pasak S.Šedbaro, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) konstatavo, kad draudimas kandidatuoti visam gyvenimui – neproporcingas, tačiau atitinkamas terminas privalo būti išlaikytas. Buvusio KT teisėjo nuomone, šis terminas galėtų siekti 15–20 metų.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra neproporcingas.
Reaguodamas į EŽTT sprendimą pašalintas prezidentas, europarlamentaras R.Paksas pirmadienį per spaudos konferenciją paskelbė siekius kandidatuoti jau kituose Seimo rinkimuose ir tam siūlo priimti atitinkamas Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Labai abejočiau, ar tai būtų pakankamas laikotarpis, pakankamai greitai po priesaikos sulaužymo, R.Paksui dalyvauti kituose Seimo rinkimuose. Bet čia diskusijų dalykas, ir šitas klausimas bus pagrindinis – o kiek gi metų reikia? Negali būti, kad vakar sulaužiau, ryt – rinkimai, o aš vėl einu: „Rinkit mane, vėl prisieksiu“, – žurnalistams Seime pirmadienį situaciją komentavo S.Šedbaras.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.Pasak Seimo TTK pirmininko, draudimo laikotarpis turėtų būti pakankamas, kad kartą priesaiką sulaužęs asmuo galėtų įrodyti esąs vertas tautos pasitikėjimo.
„Čia mano asmeninė nuomonė – 2012-ųjų rinkimai būtų per trumpas laikas, aš galvočiau apie 15–20 metų. Tai būtų visiškai realus normalus laikas, per kurį žmogus savo elgesiu gali parodyti tautai, kad jis dar kartą gali prisiekti. Reikėtų kalbėti apie tam tikrą terminą, per kurį asmuo galėtų pasikeisti arba tautai įrodyti, kad jis vertas bandyti priimti priesaiką“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad draudimą kandidatuoti po priesaikos sulaužymo vertinęs EŽTT nieko nepasakė dėl R.Pakso galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose, ir čia draudimas lieka galioti.
„Čia kalbame tik apie Seimo nario, dėl prezidento EŽTT nieko nepasakė, todėl, kad valstybės vadovas yra specifinis reikalas, tad draudimas šioje vietoje galioja“, – tvirtino S.Šedbaras.
R.Pakso pasamdytų teisininkų darbo grupė pasiūlė, kad turėtų būti panaikinta Seimo rinkimų įstatymo nuostata, jog į parlamentą negali būti renkamas asmuo, kuris iš posto buvo pašalintas apkaltos būdu. Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis tokią pataisą pirmadienį įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Pasak R.Pakso, jo pasamdytų teisininkų darbo grupėje, be Lietuvos ekspertų, dirbo ir Austrijos bei Šveicarijos specialistai, kurie yra buvę ar neseniai buvo paskirti EŽTT teisėjais. Nušalintasis prezidentas teigė, kad teisininkų paslaugos kainavo apie 90 tūkst. litų, kuriuos skyrė „Tvarka ir teisingumas“.
Tuo metu premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta tarpžinybinė darbo grupė iki antradienio turi baigti rengti siūlymus Vyriausybei, kaip galėtų būti įgyvendinamas EŽTT sprendimas. Teisės ekspertai neturi bendros nuomonės, ar po Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.
Svarstoma, kad R.Paksui gali būti taikomi apribojimai, užkirsiantys kelią jam dalyvauti 2012-ųjų, o galbūt ir 2016 metų Seimo rinkimuose.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
