Oficialiais skaičiais, pernai sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. 93 žmonės. Šiemet metų pradžioje šalyje buvo 3 mln. 244 tūkst. 509 žmonės.
SD duomenimis, net sunkesniais krizės metais 2009-aisiais oficialus emigrantų skaičius nebuvo toks milžiniškas. Gyventojų Lietuvoje tuomet sumažėjo apie 20 tūkst. Anktesniais metais šis rodiklis ne visada pasiekdavo ir dvi dešimtis tūkstančių. Pavyzdžiui, nuo 2008-ųjų iki 2009-ųjų pradžios gyventojų skaičius krito 16,5 tūkst. Per 10 metų, nuo 2001-ųjų pradžios, gyventojų šalyje sumažėjo apie 243 tūkst. Taigi, remiantis oficialia statistika, pernai metų kritimas sudaro maždaug trečdalį viso dešimtmečio mažėjimo.
Lėmė emigracija
Didžiąja dalimi gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė emigracija – oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo beveik 79 tūkst. daugiau žmonių negu atvyko gyventi. Kita priežastis mirtingumas, viršijantis gimstamumą. Šis skirtumas per praėjusius 12 mėnesių sudarė apie 6 tūkst. gyventojų.
„Kai žmogus ateina deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir sako, kad šiemet išvyksta, negalima patikrinti, ar iš tiesų tai tiesa“, – sakė D.Svidlerienė.Tačiau sunku patikėti, jog vien pernai emigrantų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, išaugo kelis kartus. Gali būti, jog 2010-ųjų statistiką iškreipė Lietuvos gyventojai, kurie išvyko iš šalies gerokai anksčiau, tačiau tik pernai tai deklaravo. Kaip tik prieš metus kilo visuotinis gyvenamosios vietos registravimo bumas, kai paaiškėjo, jog visi, deklaravę, kad gyvena Lietuvoje, net jei iš tiesų yra įsikūrę užsienyje, privalo mokėti PSD įmokas. Tuomet ir ankstesniais metais išvykę emigrantai uoliai plūdo į Lietuvos ambasadas arba migracijos tarnybas deklaruoti savo išvykimo. SD Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja Danguolė Svidlerienė sutiko, jog tai turėjo įtakos emigracijos statistikos duomenims. Tačiau, anot jos, neįmanoma paskaičiuoti, kuri dalis iš beveik 79 tūkst. paliko Lietuvą anksčiau nei pernai.
„Kai žmogus ateina deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir sako, kad šiemet išvyksta, negalima patikrinti, ar iš tiesų tai tiesa“, – sakė D.Svidlerienė.
Premjeras: kalta krizė
Šiaip ar taip, emigracijos mąstai Lietuvoje yra grėsmingi. Komentuodamas situaciją premjeras Andrius Kubilius pirmadienį kalbėjo, jog dideli išvykstančiųjų srautai dėl krizės – natūralus procesas.
„To mažėjimo yra kelios priežastys. Iš tikrųjų yra ir emigracijos srautai. Natūralu, kad esant tokiai giliai krizei, kokią teko pergyventi Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms, emigracijos srautai yra padidėję. Antras dalykas – be abejo, gimstamumo reikalai, kurie ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Centrinės Europos valstybėse yra pakankamai sumažėję“, – dėstė ministras pirmininkas.
Tačiau Vyriausybės vadovas tikino, jog valdžia itin rūpinasi šeimos politika: „Net ir visos krizės metu mažindami įvairias socialines išmokas, tame tarpe – ir motinystės išmokas, mes su dabartiniais paramos mechanizmais liekame viena iš šalių, tarp visų Europos valstybių labiausiai remiančių motinystę“.
A.Kubilius taip pat atkreipė dėmesį, jog dar viena iššūkis valstybei – senstanti visuomenė. „Yra senstančios visuomenės iššūkiai, pensinio amžiaus iššūkiai. Visa tai turime svarstyti matydami ne tik šią dieną, ne tik dabartinius statistikos rezultatus, bet ir tai, kaip tai gali atrodyti po 10 ar 20 metų“, – kalbėjo jis.
