Tuo metu naujoji Vyriausybė Valdovų rūmų statyboms skyrė 44 mln. litų.
Interviu dienraščiui „Vilniaus diena“ Valdovų rūmų muziejaus vadovas teigė, jog strateginiai Valdovų rūmų planai Finansų ministerijai buvo pristatyti dar šių metų liepą.
„(...) Strateginiai planai pristatyti liepą, bet jau tada Finansų ministerija pasakė, kad būtų nerealu, jei skirtų visą finansavimą. Statyboms baigti, jei gerai pamenu, reikėjo 32 mln., o įstaigai prašėm turbūt kokių 17 mln. Reikia įsigyti baldų, ekspozicinės įrangos, vitrinų – visa tai brangiai kainuoja. Bet iškart keli milijonai nurėžti – esą to būti negali. Kai gausim, tada žiūrėsim, kaip su tais pinigais verstis“, – dienraščiui kalbėjo V.Dolinskas.
Anot jo, iki šiol Lietuvos dailės muziejaus filialu buvęs Valdovų rūmų muziejus taps atskira biudžetine įstaiga, kurioje darbuosis 150 žmonių.
Klausiamas, ką veiks šitiek darbuotojų, V.Dolinskas tikino, jog administracijoje dirbs tik 7-8 žmonės, dauguma darbuotojų bus susiję su moksline, edukacine veikla ar lankytojų aptarnavimu.
„Valdovų rūmuose bus 60 ekspozicijų salių – trims salėms vienas apsaugos darbuotojas. Jau dvidešimt. Drabužinės, detekciniai vartai, kasos – iš viso vien lankytojus aptarnaujančio personalo reikia 30-35 žmonių. Toliau – apsaugos postai, kurie dirba kiaurą parą. Dar dvidešimties darbuotojų reikės. Numatyta ir maždaug 20 žmonių grupė, kuri sudarytų Mokslo tyrimų centrą: archeologai, architektai, istorikai, menotyrininkai iš Pilių tyrimo centro. Jie tęs jau dvidešimt metų vykdomus tyrimus, apibendrins surinktus radinius. Dar apie dešimt žmonių dirbs restauratoriais. Bus skyrius, kuriame dirbs gidai ir edukacinių programų vedėjai – dar apie dešimt žmonių", – sakė V.Dolinskas.
Klausiamas, ką minėti darbuotojai dirbs iki rūmams atveriant duris kitų metų liepos 6 d., V.Dolinskas teigė, jog „daugelis muziejų kartais per dešimtmetį tiek darbo padaro, kiek dabar reikia padaryti dvidešimčiai žmonių daugiausia per metus“.
„Kartais skaudina su mūsų veikla nesusipažinusių žmonių pasakymai, kad dabar darbuotojai nieko neveikia. Jei oponentams reikėtų padaryti nors vieną salę, tai pareikalautų metų ar dvejų. Ir turbūt už tokį muziejininko atlyginimą dar ir nedirbtų: nuo 5-6 MGL paprastiems darbuotojams iki 14-16 MGL direktoriams ir pavaduotojams. Aišku, dar priedai yra. Bet jų dydis priklausys nuo finansavimo ir nuo institucijos darbo: ar daug žmonių pritrauksim. Net ir kontroversiški rūmų vertinimai daro mums reklamą ir tikėsimės, kad daugelis ateis bent pasižiūrėti“, – kalbėjo V.Dolinskas, neseniai laimėjęs konkursą į Valdovų rūmų muziejaus vadovo pareigas.
V.Dolinskas buvo vienintelis kandidatas besirungęs dėl Valdovų rūmų muziejaus vadovo pareigų. Svarstydamas priežastis, kodėl dėl šio posto nepanoro rungtis daugiau kandidatų, V.Dolinskas, be kita ko, užsiminė, esą šiomis pareigomis buvo susidomėjusios kai kurios partijos.
„Beje, kandidatų dabar buvo ieškoma: kai kurios politinės partijos siūlė kai kuriems saviškiams šitas pareigas. Bet manau, daugelis žmonių supranta, koks tai sunkus darbas: daug kritikos, daugybė kontroversiškų vertinimų. Žiūrima į kiekvieną smulkmeną, kritikai ieško, prie ko dar galima prisikabinti“, – dienraščiui sakė V.Dolinskas.
Paklaustas, ar į naująją įstaigą ateis dirbti ir buvusi socialdemokratų premjerų Algirdo Barzausko bei Gedimino Kirkilo sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė, V.Dolinskas nepaneigė šių žinių.
„Negaliu pasakyti nei taip, nei ne, nes niekas nesutarta. Bet jei ji (Dž.Žiugždienė – BNS) eitų į Valdovų rūmus dirbti pavaduotoja administracijai, manau, kad tai būtų didelė paspirtis organizacine prasme. Ponia Žiugždienė, kaip organizatorė ir vadybininkė, manau, įrodė savo galimybes dirbti. Be to, ji turi ir mokslo laipsnį – dėsto Pedagoginiame universitete“, – kalbėjo Valdovų rūmų muziejaus vadovas.
