Naują įstatymą galima apibendrinti fraze „planuoti tada, kai reikia planuoti“. Nuo šiol pajėgos metamos ne į sklypų, o kvartalų, planavimą, nes jie tapo mažiausia planuojama teritorija. Teritorijų planavimas kvartalais svarbus ir dėl aplinkosaugos sumetimų. Teritorijas planuojant kompleksiškai, lengviau užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, atsižvelgti į tokius aspektus, kaip atstumas nuo vandens telkinių, infrastruktūra, nuotėkų ir vandentiekio sistema, taršos reguliavimas, dujų ir elektros tiekimas. Taip pat žymiai paprastesnės žemės naudojimo paskirties ar būdo nustatymo, keitimo bei pertvarkymo procedūros. Sklandesnis ir žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Svarbu ir tai, kad įvairios raidos programos, mokslinės ar galimybių studijos ir kiti tyrimai nebėra laikomi teritorijų planavimo dalimi.
Pasak J.Mulevičiaus, mintis palengvinti sistemą ir beveik atsisakyti detaliųjų planų yra sveikintina. Jo nuomone, džiaugtis tikrai yra kuo, nes pasiekta daug, bet atsirado viena procedūra, jo laikoma pertekline – projektinių pasiūlymų teikimas.
Pasak J.Mulevičiaus, mintis palengvinti sistemą ir beveik atsisakyti detaliųjų planų yra sveikintina. Jo nuomone, džiaugtis tikrai yra kuo, nes pasiekta daug, bet atsirado viena procedūra, jo laikoma pertekline – projektinių pasiūlymų teikimas.
„Galbūt projektiniai pasiūlymai naudingi nedidelėms įmonėms, žingsnis po žingsnio kuriančioms savo statinio viziją. Tačiau didelėms bendrovėms, ypač užsiimančioms pramone, jie gali tapti stabdžiu. Juk statytojai ne iškart žino, kokios technologijos bus perkamos ar kokios technologinės linijos įrengiamos. O projektinių pasiūlymų parengimas gali užtrukti ilgai ir nemažai atsieiti. Jie yra kliūtis, kurios būtų galima atsisakyti. Jei reikalavimai projektiniams pasiūlymams būtų kiek mažesni, statybų reglamentacija būtų dar panašesnė į kaimyninių šalių“, - pastebėjo J.Mulevičius.
Jo teigimu, Latvijoje ir Estijoje daugiau atsakomybės tenka statybų vykdytojui. Ten statybų vykdytojas žino, kad jei funkcionuodamas jo pastatas neatitiks, pavyzdžiui, aplinkosaugos ar higienos reikalavimų, jis rizikuos savo lėšomis, bus nubaustas. Didesnę veiksmų laisvę vertina ir potencialūs investuotojai iš užsienio.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė laikosi kitokios nuomonės apie projektinius pasiūlymus. Anot jos, jie yra svarbūs informuojant visuomenę, tad atsisakyti projektinių pasiūlymų neįmanoma.
„Teikiant projektinius pasiūlymus, visuomenė yra supažindinama su konkrečių statybų koncepcija. Taip žmonės sužino, koks pastatas iškils jų aplinkoje. Tokį modelį taiko dauguma Europos Sąjungos šalių. Daugelyje jų ne tik privaloma rengti projektinius pasiūlymus, bet ir organizuojami vizualūs pristatymai, gaminami maketai. Juk negalima statybų pradėti paprastesnio jų varianto nepristačius gyventojams. Architektūroje ir urbanistikoje svarbi darna ir suderinamumas“, - teigė D.Matonienė.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
