Vandenį vilniečiams tiekianti įmonė gana drastišku būdu užsitikrina, kad neliks be klientų. Atokesnėje vietoje namą norintys pasistatyti žmonės apie jį gali tik pasvajoti, kol nepasirašys sutarties su „Vilniaus vandenimis“. Be šios sutarties Vilniaus miesto savivaldybė neišduoda statinio projektavimo sąlygų sąvado, reikalingo norint pradėti rengti statybų projektą.
Sostinės savivaldybės atstovai tikina, kad nustatyta tvarka – gera. Anot jų, inžinerinių tinklų plėtra – brangus malonumas, todėl būtina užsitikrinti, kad investicijos sugrįš.
Bendrovė nepaliko pasirinkimo
Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.), su sutuoktiniu statanti namą Dvarčionių soduose, „15min“ pasakojo buvusi nustebinta „Vilniaus vandenų“ reikalavimo pasirašyti sutartį ir įsipareigoti po kurio laiko naudoti bendrovės tiekiamą vandenį. Negana to, sutartyje numatyta, kad prie vandentiekio namo savininkai turi prisijungti už savo pinigus.
Vilniečių šeima šią sutartį pasirašė, nes neturėjo kito pasirinkimo – antraip namo statybas apskritai būtų tekę pamiršti. Šeimą papiktino sutartyje numatyta bauda už atsisakymą prisijungti prie „Vilniaus vandenų“ inžinerinių tinklų – ji siekia 40 tūkst. litų.
Jeigu žmonės nori namą statyti laukuose, kiekviename sklypelyje gręžioti žemę, tuomet turi prisiimti pareigą prisijungti prie tinklų, kai jie ten atsiras. Sakė K.Karosas.
Prieš pradėdama statybas šeima planavo šalia namo įsirengti vandens gręžinį. „Tačiau dabar svarstome, kaip pasielgti. Jeigu nuspręsime nestatyti gręžinio, teks gyventi be vandens. Kiek laiko – niekas nežino“, – sakė pašnekovė. Vandens gręžinys vilniečiams atsieitų apie 15 tūkst. litų.
„Tokia tvarka mus padarė „Vilniaus vandenų“ įkaitais. Mes nežinome, kada iki mūsų namo bus nutiesti inžineriniai tinklai. Jei nuspręsime įsirengti vandens gręžinį, kur jį vėliau reikės dėti?“ – piktinosi Rasa.
Prisijungti prie tinklų – pareiga
Laikinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Kęstutis Karosas „15min“ aiškino, jog nereikėtų stebėtis tokia tvarka. Jo teigimu, žmonės statosi namus ten, kur nori, todėl savivaldybei yra labai sunku planuoti inžinerinių tinklų plėtrą.
„Todėl ir buvo sugalvotas toks reikalavimas, kad aprūpindami vartotojus vandens ir nuotekų tinklais, kurie kainuos didelius pinigus, norime, jog tie vartotojai atsirastų ir jiems būtų užtikrinta paslaugų kokybė, – aiškino jis. – Dabar žmonės gali patys spręsti, kaip elgtis. Jeigu jie nusprendžia statyti namą ten, kur yra tinklai, namas prijungiamas ir problemų nėra. Tačiau jeigu žmonės nori namą statyti laukuose, kiekviename sklypelyje gręžioti žemę, tuomet turi prisiimti pareigą prisijungti prie tinklų, kai jie ten atsiras.“
Jis atkreipė dėmesį, kad naudojantiems gręžinio vandenį gyventojams niekas negalės garantuoti jo kokybės.
Šeimoms, kurios nežino, ar laukti, kada „Vilniaus vandenys“ nuties inžinerinius tinklus, ar įsirengti vandens gręžinį, K.Karosas patarė rinktis pigesnį variantą – gręžinį dalytis su kaimynais. „Jeigu namas statomas ten, kur formuojasi gyvenamasis kvartalas, būtų protinga visiems naujakuriams įsirengti ne tik bendrą vandens gręžinį, bet ir nuotekų tinklus“, – sakė jis.
Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad naudotis „Vilniaus vandenų“ nuotekų tinklais nepalyginamai pigiau nei įsirengti tam skirtą duobę. Jo teigimu, į duobę pilamų nuotekų išvežimas kas mėnesį kainuoja apie 200 Lt, o prisijungus prie tinklų tai atsieina 15–30 Lt.
K.Karosas atkreipė dėmesį, jog „15min“ pašnekovus papiktinusi tvarka galioja ne vienerius metus. „Per šį laiką niekam nebuvo skirta bauda, nebuvo ir teisminio aiškinimosi“, – pridūrė jis.
Į tinklus investuos per milijardą
Praėjusią savaitę sostinės savivaldybėje buvo patvirtintas planas, pagal kurį „Vilniaus vandenys“ ketina iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 proc. miesto gyventojų aprūpinti vandeniu ir nuotekų tinklais.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiųjų metų pradžioje prie vandentiekio tinklų buvo prisijungę 560 tūkst. (89,4 proc.) vartotojų, prie nuotekų tinklų – per 481 tūkst. gyventojų (85,9 proc.). Tai reiškia, kad iki 2015 metų vandeniu turi būti aprūpinti dar 46,483 vartotojai, o nuotekų tvarkymo paslaugomis – 66,182 gyventojai.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, į vandens tiekimo teritorijas bus įtraukiamos gyvenamosios vietovės ir pavieniai namai, kur vandentiekiu turi būti aprūpinti ne mažiau kaip 50 gyventojų. Inžinerinius tinklus planuojama nutiesti ir į vietoves, kurių gyventojai patys negali apsirūpinti vandeniu. Skaičiuojama, kad tinklų plėtra atsieis 1 mlrd. 303 tūkst. Lt.
