Stebimi pirmieji potvynio Nemuno deltoje požymiai

Šilutės savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės tarnybos vadovas Romas Renčeliauskas sako, kad problemų yra ne tik dėl sniego, bet ir storo ledo sluoksnio ant upių ir kitų vandens telkinių. Kuršių mariose ir Nemune ledo storis, anot jo, siekia pusmetrį ir daugiau, tad laukiama didelių ledų sangrūdų.

„Turime labai daug pievų, laukų apsemtų, kanalai pilnėja, ir vandens lygis upėse (...) kyla, ir kyla pakankamai sparčiai, ir jau dabar rajone mes turime apsemta daugiau nei aštuoni kilometrai kelių“, – teigė R.Renčeliauskas.

Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovas Laimutis Budrys neatmeta, kad esant kritinei padėčiai, ledus teks sprogdinti. Kad tai būtų galima daryti, anot L.Budrio, pirmiausia regione turi būti paskelbta ekstremali padėtis.

„Sukurta ekstremalių situacijų valdymo komisija, kuri konkrečiais atvejais priima sprendimus. Tos ledo sangrūdos nebūtinai gali būti pačioje Nemuno deltoje, gali būti atskirose atkarpose Nemune, Neryje, kas jau yra šiais metais buvę. Kito būdo kartais ir nebūna kaip tik sangrūdą išsprogdinti“, – aiškino L.Budrys.

Kasmet Nemuno žemupyje fiksuojami didelius plotus užliejantys pavasariniai potvyniai. Stichinį ar katastrofinį vandens lygį siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12–15 metų.

Nemuno potvynio užliejamose teritorijose patenka daugiau kaip 4,6 tūkst. gyventojų, užliejama per 500 kvadratinių kilometrų Klaipėdos ir Tauragės (Pagėgių savivaldybės) apskričių teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė–Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2000 gyventojų.